Tinkama vieta pranešti apie save
Tapyba. Pasakojimai, realybės nerealumas, nostalgija, (ne)atmintis, muziejus
Eglė Ulčickaitė gimė dar Sovietų Sąjungoje, tačiau gimimo liudijimas greitai buvo pakeistas nauju. Vadinasi, ji kilusi iš jau neegzistuojančios šalies. Ir svarbiau ne kokia ši buvo, o tai, kad pradingo. Tačiau miestas ir žmonių interjerai, asmeniniai daiktai vis dar neša ano laiko atmintį. Autorei svarbu tos asmeninio laiko atminties nuolaužos. Tapyboje Ulčickaitė bando sučiupti tai, kas dar liko ir atgaivinti, įsivaizduojant, kaip tai galėjo veikti, koks buvo jausmas. Tai lyg bandymas suvokti vaikystę, kurios neatsimeni. O gal ir daugiau – kas mums bendra ir ko tarsi nebuvo. Jos tapybai būdingas blyškumas, kuris atlieka užmaršties miglos funkciją. Lyg pabudusi stebėtum sapno nykimą.
Monika Krikštopaitytė