ATRADIMŲ GALERIJA:

APIE:

Milda Simanavičiūtė
Gimė: 1989.12.15
Studijos: 2008-2012 Vilniaus Dailės Akademija
2011 Erazmus studijos Estijos dailės akademijoje

TEIGINIAI, RAKTAŽODŽIAI:

Kūnas, abstrakcija, santykis, tapatybė

 

---

MENOTYRININKO KOMENTARAS:

 Milda Simanavičiūtė – jauna menininkė, praėjusiais (2011) metais baigusi bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedroje. Pagrindinės Mildos kūrybos temos: meditacija ir savistaba (savirefleksija). Baigiamasis darbas – daugiakampė struktūra-kaleidoskopas, kuriame „įkalintas“ žmogus (pati menininkė). Žmogus šiuo atveju yra išskaidytas, fraktališkas, nuolat kintantis vaizdinys, spalvinė mozaika.

 

Atskleisti šį kūrinį galėtų padėti filosofo Martino Buberio dialogo filosofija, aptariama knygoje „Aš ir Tu“ (1923). Kaip teigia pati menininkė, instaliacijoje „<...> nėra jokio vujerizmo ir žmogaus po mikroskopu. Svarbiausia santykis (labai daugiasluoksniškas) tarp žiūrovo ir objekto, žiūrovo ir vaizdo pro angą, žiūrovo ir suvokimo, kad tai, kas viduje, gyva, galų gale, viduje esančio žmogaus su savimi, aplinka, garsais.“ 

 

Vujerizmas iš šios intymios santykio su kažkuo erdvės pašalinamas, tiksliau, net nesvarstomas. Jis lieka nebent tik suvokėjo sąmonėje, inspiruotas tokių vujeristines fantazijas skatinančių objektų kaip durų akutė, žiūronas etc. Tačiau kaleidoskopas tuo ir ypatingas, kad jame išlieka ir sutelktas žiūrėjimas į kažką, ir to sutelkto žiūrėjimo netikslingumas, o kartu ir vujeristiškumo nebuvimas. Žiūrėjimas į besikeičiančius, fraktalinius vaizdinius yra kažkoks saldžiai ir maloniai tuščias bei atpalaiduojantis. Tokia kaleidoskopinė sistema sutampa su netikslingo pokalbio atmosfera, išskaidytomis, fraktališkomis, nuolat kintančiomis sakinių ir minčių mozaikomis, kurios regisi lyg vaizdai kaleidoskopo akutėje.

 

Danutė Gambickaitė