Nauji filmai – „Visos Bo baimės“
Su filmais „Paveldėtas“ (2018) ir „Saulės kultas“ (2019) į kiną įžengęs režisierius Ari Asteris greitai buvo įvardintas vienu perspektyviausių siaubo filmų kūrėjų. Šiemet kino teatrus pasiekė ir trečiasis jo filmas – „Visos Bo baimės“ („Beau Is Afraid“, Kanada, Suomija, JAV, 2023). Nors žanro prasme filmas skiriasi nuo pirmųjų Asterio darbų, juos visus sieja per režisieriaus filmografiją besitęsiantis traumuojančios, toksiškos šeimos motyvas. Reikėtų vengti insinuacijų, tačiau peršasi mintis, kad tai šį tą sako ir apie režisieriaus asmenines patirtis. Atrodo, kad Asteris šį kartą rimtai nusprendė imtis psichoanalizės – ir privertė pasijusti tarsi įsiveržus į svetimą psichoterapijos seansą. Gerokai per ilgą, nelabai artimą ir nesiūlantį jokios išeities.
Nauji filmai – „Sugrįžimas į Seulą“
Dvidešimt penkerių Frederika, arba tiesiog Fredi (Ji-Min Park), gimė Pietų Korėjoje. Dar kūdikystėje ji buvo įsivaikinta prancūzų poros ir užaugo Europoje. Nemokėdama nė žodžio korėjietiškai, laikydama save prancūze, vieną dieną ji netikėtai dviem savaitėms sugrįžta į Seulą. Nors iš Kambodžos kilusio, Prancūzijoje augusio režisieriaus Davy Chou filmas paliečia istorijos nutylėtą temą (bent Vakaruose apie ją mažai žinoma) – po Antrojo pasaulinio karo įsivaikinimui į Vakarus buvo atiduota beveik du šimtai tūkstančių vaikų iš Pietų Korėjos, – „Sugrįžimą į Seulą“ („Retour à Séoul“, Prancūzija, Vokietija, Belgija, Pietų Korėja, Rumunija, Kambodža, Kataras, 2022) galima matyti kaip dramą apie visiems universalų norą rasti savo vietą gyvenime.
Nauji filmai – „Paradas“
Kad režisierius Titas Laucius – puikus kasdienių istorijų pasakotojas, jau galėjome įsitikinti žiūrėdami „Ilgo metro filmą apie gyvenimą“ (Dovilė Šarutytė, 2021), kurio scenarijaus bendraautoris jis buvo. Ištikimas savo braižui Laucius lieka ir debiutiniame ilgametražiame vaidybiniame filme „Paradas“ (Lietuva, 2022).
Nauji filmai – „Banginis“
Režisierius Darrenas Aronofsky mėgsta analizuoti žmogaus priklausomybes – jos aistros, skausmo ir ekstazės apimtus filmų herojus veda į savidestrukciją. Po penkerių metų pertraukos pristatytas „Banginis“ („The Whale“, JAV, 2022) puikiai atitinka režisieriaus kanoną. Tai kamerinis filmas, sukurtas pagal Samuelio D. Hunterio pjesę. Nors pats autorius ją transformavo ir į scenarijų, nesunku pajusti teatrališką filmo prigimtį – veiksmas beveik nevyksta už mažyčio buto sienų, kadre pasirodančių veikėjų skaičius sumažintas vos iki šešių, o didžiausias svoris siekiant atsiskleisti jų tarpusavio ryšiams ir laikomoms nuoskaudoms tenka dialogams.
Nauji filmai – „Man viskas gerai“
„Man viskas gerai“ (Lietuva, 2021) – antras režisieriaus Ernesto Jankausko ilgametražis vaidybinis filmas. Gerokai užtruko, kol filmas pasiekė Lietuvos kino teatrų ekranus, tačiau po pandemijos bandančiame atsigauti ir su naujais psichikos sveikatos iššūkiais susiduriančiame pasaulyje jis neprarado savo aktualumo.
Nauji filmai – „Sausis“
Žiūrint latvių režisieriaus Viesturo Kairišo vaidybinį filmą „Sausis“ („Janvāris“, Latvija, Lietuva, Lenkija, 2022) sunku į šalį nuvyti mintį, kad jį geriausiai supras ir pajaus tie, kurie 1990-aisiais patys buvo filmo herojų amžiaus. Nors, pasak režisieriaus, tai nėra autobiografija, filme rodomų įvykių metais jis pats buvo devyniolikmetis kino mylėtojas. Tad filme matomos būdingos detalės, aplinka, pati laikmečio pajauta – autentiški. „Sausis“ – intymi, asmeniška, tačiau kartu ir kolektyvinė visos kartos istorija. Tų, kurie savo nerūpestingą jaunystę ir brandą (galbūt kartais net priverstinę) išgyveno lūžio laikotarpiu.
Lietuviški „Europos blyksnių“ akcentai
Šiais metais įprasta „Scanoramos“ konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ transformavosi į „Europos blyksnius“ ir išplėtė savo horizontus. Formatas liko tas pats – tai trumpametražiai pradedančiųjų Europos režisierių, vis dar studentų ar tik neseniai studijas baigusių, filmai. Tradiciškai į programą pateko ir lietuvių (arba lietuviški) filmai.
Lietuviškos „Scanoramos“ premjeros
Šių metų „Scanoramos“ lietuviškoje programoje pristatyti du ilgametražiai dokumentiniai filmai – „Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“ (rež. Vytautas V. Landsbergis, Lietuva, 2022) ir „Dažnių žvejyba“ (rež. Vytautas Tinteris, Lietuva, 2022). Tai dviejų menininkų portretai. Kaip ir patys režisieriai, jų filmų herojai priklauso skirtingoms kartoms ir yra pasirinkę skirtingas kūrybos sritis. Tačiau juos vienija tai, kad abu supantį pasaulį suvokia per jusles: vienas akimis stebi pasaulį ir „sustabdo“ kitų nespėtas pamatyti akimirkas, kitas aplinkos nebegali atsieti nuo ją įprasminančio garso. Ir abu noriai tuo dalinasi su kitais.
Nauji filmai – „Amsterdamas“
Karo negandų fone vienas kitą atradę Davido O. Russello filmo „Amsterdamas“ („Amsterdam“, JAV, Japonija, 2022) herojai mėgsta dainuoti improvizuotą nesąmonių dainelę – melodiją lydi jokios prasmės ir tarpusavio ryšio neturinčių žodžių kratinys. Ironiška, kad ši dainelė tinka ir pačiam „Amsterdamui“ apibendrinti: rinktinių kino žvaigždžių, įspūdingų XX a. 4-ojo dešimtmečio miesto vaizdų ir viena kitą vejančių temų pilnas filmas primena ambicingą, bet beprasmį kratinį.
Nauji filmai – „Liūdesio trikampis“
Kvailių laivo tropas apie valdžios ištroškusius nuodėmingus kvailius kultūros istorijoje žinomas nuo Platono laikų. Nekalbant apie ne tokį metaforišką reiškinį, kai protinę negalią turinčius visuomenės nepritapėlius viduramžiais laivais išplukdydavo tolimomis nežinomomis kryptimis, – viskas geresnės visuomenės vardan. Ši idėja (viena ar kita), regis, artima ir švedų režisieriui Rubenui Östlundui. Antrąją auksinę Kanų šakelę jam pelniusiame filme „Liūdesio trikampis“ („Triangle of Sadness“, Švedija, Prancūzija, D. Britanija, Vokietija, Turkija, Graikija, 2022) savo herojus Östlundas pasiunčia į kelionę kruiziniu laivu.