„Gutten Film!“ jau Vilniuje

„Banga"

Šiandien į Vilniaus „Forum Cinemas“ iš Kauno persikelia vokiečių filmų programa „Gutten Film!“. Vienas labiausiai nuskambėjusių šios programos filmų yra „Banga“ („Die Welle“). Prieš 20 metų parašytą Martino Rhue’s knygą „Banga“ mėgsta jaunimas, ne vienoje Vokietijos mokykloje ji yra tarp privalomų skaitinių.

Panašus eksperimentas į tą, apie kurį pasakojama knygoje ir filme, vyko 1967 m. vienoje Kalifornijos mokykloje. Jo autorius – istorijos mokytojas Ronas Jonesas tapo ir filmo konsultantu. 1967 m. per pamoką, kurios tema buvo nacionalsocializmas, vienas mokinys jo paklausė: „Kodėl vokiečiai apsimetė, kad nežino apie masinį žydų naikinimą? Kodėl jie tvirtino, kad nieko nežino apie koncentracijos stovyklas? Kaip galėjo kaimynai, o gal net ir žydų draugai, vėliau pasakyti, kad jų nebuvo tada, kai visa tai vyko?“ Šie klausimai paskatino Jonesą eksperimentuoti. Jis įvedė klasėje geležinę discipliną, apribojo mokinių laisvę ir pabandė juos suvienyti. Mokytojo nuostabai, mokiniai entuziastingai pakluso jo griežtiems reikalavimams. Mokiniai smerkė kitaip manančius, šnipinėjo vienas kitą, mušė tuos, kurie nenorėjo prie jų prisidėti. Penktą dieną Jonesas buvo priverstas nutraukti šį eksperimentą.

Filmo režisierius Dennisas Ganselis perkėlė veiksmą į niekuo neišsiskiriantį šių dienų Vokietijos miestą, paprastą mokyklą. Pateikiame kelis pokalbio su režisieriumi fragmentus.

Vėl grįžai prie nacistinės Vokietijos temos. Ar tai atsitiktinumas, ar ši tema tave persekioja?

Ši tema mane visada domino! Noriu atsakyti į klausimus, ar fašizmas galėtų atgimti, kaip jis funkcionuoja, kaip jis mulkina žmones. Tai siejasi ir su mano šeimos istorija. Mano senelis buvo Trečiojo Reicho karininkas, todėl mano tėvas ir du dėdės turėjo daug sunkumų. Kai buvau jaunas, dažnai savęs klausdavau, kaip būčiau pasielgęs panašioje situacijoje. „Bangos“ klausimai būtų: „Kaip dabar galėtume būti suklaidinti? Kaip dabar veiktų fašistai? Ar tai apskritai būtų įmanoma? Ar tai galėtų pasikartoti normalioje vokiškoje mokykloje, čia ir dabar?“

Ar galima tvirtinti, kad tokio eksperimento sėkmė priklauso nuo mokytojo populiarumo?

Be abejo, labai padeda, kai mokytojas yra charizmatiškas, jeigu jis yra tikras lyderis, sugebantis įtikinti žmones, jei mokiniai juo žavisi. Manau, kad „Bangos“ mokytojo kuriamas fašizmas yra toks klastingas, jog gali būti įmanomas bet kurioje pasaulio vietoje ir bet kada. Staiga suteik žmonėms, kurie anksčiau neturėjo ką pasakyti, šiek tiek atsakomybės. Sukurk bendruomenę, kuri staiga duoda naujų vertybių pojūtį. Pašalink viską, kas iki tol liudijo pasidalijimą, suteik galimybę būti asmenybe. Manau, kad tai „suveiktų“ visur. Ir pirmiausia mokykloje.

Bet ar ne būtinybė išsiskirti iš minios lemia panašių eksperimentų pasisekimą?

Kai buvau jaunas, visada norėjau su kuo nors susitapatinti. Pavydėjau tėvams, kad jie galėjo dalyvauti 7-ojo dešimtmečio studentų judėjime, kad turėjo tikslą, kad bandė pakeisti pasaulį. Aš brendau 9–10 dešimtmečiais, kai egzistavo daugybė politinių judėjimų ir susivienijimų, bet nebuvo jokio realaus tikslo. Man to labai stigo. Dabartiniai vaikai mąsto panašiai. Filme norėjau pasakyti, kad mūsų negali apibūdinti drabužiai arba muzika, kurios klausomės. Manau, kad žmonėms reikia šio to daugiau, šio to prasmingesnio. Individualizmo ir visiško visuomenės pasidalijimo į mažas grupes tendencija negali trukti amžinai. Anksčiau ar vėliau atsidursime milžiniškoje tuštumoje. Pavojus tas, kad tada būtinai atsiras kokia nors ideologija, kuri norės užpildyti tą tuštumą.

Ronas Jonesas išsigando to, ką pamatė „Bangoje“. Ką tai galėtų reikšti?

Filmas remiasi jo patirtimi. Nusprendėme, kad filmo herojus Raineris (Jürgen Vogel) ir jo žmona (Christiane Paul) gyvens laive, kad žmona taip pat bus mokytoja ir kad tarp jų įsižiebs konfliktas. Kai pirmąkart Jonesui parodžiau filmuotą medžiagą, išgirdau: „Tai neįtikėtina. Tada gyvenau mediniame name, o mūsų pokalbiai su žmona buvo tokie pat kaip filme!“ Mes apie tai nežinojome, scenarijuje parašėme intuityviai. Norėjome, kad mūsų pasakojimas būtų kuo tikroviškesnis.