Dailė

Brandi tekstilė

Felikso Jakubausko darbų paroda galerijoje „Meno niša“

Živilė Ambrasaitė

iliustracija

Rugsėjo 10 d. „Meno nišos“ galerijoje atidaryta žymaus Lietuvos tekstilininko Felikso Jakubausko darbų paroda, kurioje eksponuojami gobelenai. Vienas „taftingo“ technika atliktas darbas – ankstesnio gobeleno citata ir keli Belgijoje matytų nėrinių inspiruoti mažosios tekstilės darbai.

Nuolat dalyvaujančiam Lietuvoje ir užsienyje rengiamose parodose, konkursuose, simpoziumuose F. Jakubauskui 1998 m. buvo suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Tekstilininkas taip pat yra pelnęs svarbių tarptautinių apdovanojimų: didįjį prizą XV tarptautinėje Pitsburgo tekstilės bienalėje (JAV, 1997), sidabro medalį IX tarptautinėje Lodzės tekstilės trienalėje, specialų „Auksinio drakono“ apdovanojimą III tarptautinėje Cheongju amatų bienalėje (Pietų Korėja, 2003).

F. Jakubauskas mokėsi Stepo Žuko taikomosios dailės technikume Kaune, Valstybiniame dailės institute. Baigęs Vengrijos taikomosios dailės akademiją Budapešte klasikinius gobelenus paįvairino naujai transformuotais, baltame fone laisvai komponuojamais abstrakčiais elementais, neišbaigtomis kompozicijomis, jose išaustomis eskiziškomis formomis. Menininko plastinio stiliaus formavimuisi iš pradžių įtaką darė impresionistų tapyba, vėliau – pažintis su Egipto kultūra ir jos paminklais, Rytų filosofija, Hermano Hesse’s knyga „Stiklo karoliukų žaidimas “. Kūriniuose taip pat nepamiršta išryškinti nacionalinio kūrybos savitumo: gobelenuose kartojasi etnografinių juostų motyvų, liaudies audiniams būdinga spalvų gama, audimui naudojamos natūralios medžiagos (linas, šilkas).

F. Jakubauskas, siekdamas vizualinio poveikio, dekoratyvumo, savo darbuose sugeba suderinti racionalią kompoziciją ir improvizaciją, abstrakciją ir ekspresiją, tapybinius ir grafinius elementus. Menininkas išsiskiria ypatinga spalvine klausa ir sugebėjimu net labiausiai kičines spalvas paversti subtiliu, darniu reginiu.

Tekstilininko darbuose vyrauja gamtos ir gamtinių reiškinių tematika: debesys, vėjas, rasa, sniegas, rūkas. Įtaigiausias debesų įvaizdis, perteikiantis jausmų, nuotaikų, minčių kaitą, paklūstantis transformacijai: debesys virsta ledynais, lietaus lašais, ūku, gobeleno paviršiuje sustingusiu ženklu. Jie nuolat pasirodo vis kitokiu pavidalu. Gobelenuose vyrauja ir kiti gamtos motyvai: akmenys, pievos, laukai. Jiems suteikiamas abstraktus pavidalas. F. Jakubausko kūryboje reikšmingas iš Rytų filosofijos perimtas kaitos suvokimas ir priešybių darnos paieška, atsiskleidžianti ne tik per motyvus, bet ir lygaus klasikinio gobeleno paviršiaus bei iškilaus ruoželinio audimo reljefo, tuščios erdvės ir joje pasklidusių spalvų, išaustų formų kontrastą. Darbuose gausu asmeninių išgyvenimų, būties dvilypumo apmąstymų.

Ausdamas gobelenus menininkas sąmoningai puoselėja tradicijas, jas paįvairina autorine, kitų audinių rūšių įkvėpta technika. Kurdamas mažosios tekstilės kompozicijas nevengia eksperimentuoti skirtingomis medžiagomis, kūriniuose išryškinti natūralių medžiagų savybių. Šie darbai taip pat sukurti kontrasto principu: juose derinama kieta ir minkšta, sunki ir lengva medžiagos, nepermatoma ir skaidri formos, stambios ir smulkios detalės.

„Meno nišoje“ veikianti paroda – tai dar viena proga žvilgtelėti į brandžius tekstilės darbus, tik šį kartą kitoje šviesoje: galerijoje įrengtas profesionalus meno parodoms pritaikytas apšvietimas leidžia naujai pažvelgti į F. Jakubausko kūrinius, įžvelgti visus anksčiau nepastebėtus juose slypinčius audimo subtilumus ir spalvinius niuansus.