Kūrybinga dvasia

Ansamblis „„Di Galitzyaner klezmorim" I. Černeckaitės nuotr.

Skambiomis frazėmis lengva manipuliuoti. Didelė pagunda jomis prisidengus gėrėtis savo pačių dvasingumu ir skelbti apie ypatingas gėrio ir grožio skleidimo pasaulyje misijas. Deja, dažnai po lozungais ir dvasingais šūkiais, kurių gausu įvairiose visuomenės veiklos srityse, slypi tiesiog saviveiklinė, nors ir geranoriška iniciatyva, kurios šiais įvairialypės konkurencijos laikais toli gražu nepakanka. Todėl iš tikrųjų labai gera pripažinti, kad antrasis tarptautinis sakralinės muzikos ir labdaros projektas „Pax et Bonum“, kurio rengėjai Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija ir VŠĮ „Muzikinis viešbutis“, yra ne tik kilniomis idėjomis, bet ir svaria menine kokybe išsiskiriantis renginys. Projekto, kurio dauguma koncertų klausytojams yra nemokami, struktūrą sudaro du renginių ciklai. „Didieji susitikimai“ – tai aukšto lygio profesionalių atlikėjų koncertai, o „Mažieji susitikimai“ skirti mūsų šalies ir klasikinės, ir populiariosios muzikos atlikėjų koncertams bendruomenėse, miesteliuose, kolonijose, kalėjimuose. Klausytojams gerai pažįstami Lietuvos atlikėjai šiame festivalyje atsiskleidžia kitokiame, t. y. sakralinės muzikos, kontekste, tampa prieinamesni kiekvienam.

„Pax et Bonum“ laikas parinktas puikiai – Vilniuje koncertų, spektaklių sezonas dar tik įsibėgėja, tad daugelis kultūrinės bendruomenės atstovų galėjo sau leisti ateiti į festivalio koncertus nesvarstę, kurio renginio atsisakyti dėl šio (tai neretai nutinka sezono įkarštyje, kai tenka rinktis iš kokių 3–4 labai įdomių tą patį vakarą vykstančių renginių). „Didžiųjų susitikimų“ cikle, kurį sudaro 6 koncertai, dvasingumo kriterijus jungiamas su aukštos kokybės ir įdomumo kriterijumi – kaip tik šiame festivalyje galėjome išgirsti netradicinių, kūrybiškų muzikantų, kurie, ko gero, „neįsirašytų“ į kalendorinio koncertų sezono programą. Ypač norėtųsi išskirti puikų Dievo šlovintojų – Kijevo-Pečiorų Lauros vienuolių – chorą iš Ukrainos, du žydų tematikai skirtus koncertus, o spalio 24 d. laukia savitos vokalinės grupės „Ladysmith Black Mambazo“ iš Pietų Afrikos Respublikos, 4 kartus pelniusios „Grammy“ apdovanojimus, pasirodymas.

Džiugu, kad renginys pristato naujų vardų ir neapeina krikščionybės šaknų – žydų kultūros. „Pax et Bonum“ bendradarbiavimas su Lietuvos žydų bendruomene turi didelę svarbą ir simbolinę prasmę. Dialogas per kultūrą, muziką bene daugiausia gali nuveikti „taikos ir gėrio“ skleidimui ne tik žodžiais, bet ir per bendrą kultūrinę patirtį.

Norėtųsi dar kartą Lietuvoje išgirsti puikų trimitininką ir kompozitorių Paulą Brody bei jo suburtą grupę „Sadawi“, kurie rugsėjo 23 d. Bernardinų bažnyčioje pristatė gaivių, originalių ir meistriškų džiazo improvizacijų tradicinės klezmerių muzikos pagrindu, pasitelkdami žydiškas dainas iš skirtingų pasaulio regionų. Koncertas, kuriame taip pat dalyvavo Vilniaus publikai gerai pažįstama įvairių tautų tradicinių dainų atlikėja Marija Krupoves bei Vytauto Mikeliūno kvintetas, atlikę Vilniaus geto dainas, buvo skirtas Lietuvos žydų genocido dienai paminėti ir paliudijo, kad kilniai skambėti gali pati įvairiausia muzika.

Vilniaus choralinėje sinagogoje rugsėjo 25 d. koncertavęs ansamblis „Di Galitzyaner klezmorim“ („Galicijos klezmeriai“) iš Lenkijos sužavėjo savo meistriškumu ir paprastumu. Puikiai instrumentus įvaldę ir vienas kitą jaučiantys jauni muzikantai – Mariola Spiewak (klarnetas), kuri taip pat komentavo koncerto programą, Grzegorzas Spiewakas (akordeonas) ir Rafalas Seweryniakas (kontrabosas) kartu muzikuoja jau 10 metų, koncertuoja įvairiose Europos šalyse. Per subtilų muzikantų tarpusavio santykį ilgesingos ir lanksčios, šokio pobūdžio žydiškos melodijos (juk klezmeriai – klajojantys Rytų Europos žydų muzikantai, daugiausia grojantys šventėse ir atliekantys tradicines šokio pobūdžio melodijas) atsivėrė visu grožiu, meistriškai perteikiamos klarneto „dejonių“, vinguriuojančio akordeono ir vikraus, kartais mušamojo instrumento funkcijas įgaudavusio kontraboso. „Di Galitzyaner klezmorim“ kuria ir originalius kūrinėlius – kaip antai chasidų muzikavimui artima „Malda Izaoko sinagogoje“ – arba klasikinės muzikos fragmentais pagrįstus savotiškus muzikinius „pokštus“ (F. Chopino mazurkų motyvais grįstas „Chopino Freilach“).

Minėti koncertai, kuriuos galima pavadinti skoningais ir subtiliais, pamalonino originaliomis interpretacijomis, gaiviu ir kūrybišku požiūriu į tradicinę muziką. Belieka laukti spalio 24 d. „Pax et Bonum“ koncerto. Akivaizdu, kad, nors rengiamas tik antrą kartą, „Pax et bonum“ turi savo klausytojų ir yra labai reikalingas – tai liudija pilnutėlės koncertų erdvės.