Povilui Mataičiui – 75

Šiam gražiam jubiliejui bei kūrybinio darbo 40-mečiui skirtas renginys įvyko Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. O renginio „kaltininkas“ – Povilas Mataitis, žymus Lietuvos muzikinio gyvenimo veikėjas, Lietuvių folkloro teatro įkūrėjas ir ilgametis jo vadovas, režisierius, chorvedys, pedagogas.

Renginyje buvo prisiminta folkloro teatro, veikusio 1967–1994 m., taigi daugiau kaip ketvirtį amžiaus, istorija, kūrimosi peripetijos, ryškiausi teatro veiklos etapai. Išvydome fragmentus iš filmų „Lietuvių etnografinis ansamblis – tai mes“ (1973), „Vakar ir visados“ (1984), sukurtų pagal P. Mataičio parengtas programas. O pati pradžia buvo, kai 1967 m. folkloro žinovas P. Mataitis Vilniaus valstybiniame jaunimo teatre subūrė Lietuvių etnografinį ansamblį, o po 7 metų ansambliui buvo suteiktas Lietuvių folkloro teatro vardas ir statusas, nuo to laiko buvo pradėti rodyti reguliarūs spektakliai Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Buvo rodomi „Scenos vaizdeliai“, „Lietuvių gaidos“, „Mano kanklės paauksuotos“, „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, „Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva“. Šie spektakliai buvo ypač reikšmingi mūsų tautai atgimstant. Apie jų reikšmę ir prasmingumą poetas Justinas Marcinkevičius rašė: „Keistas dalykas vyksta šiame teatre: gyvenimas, išsiskleidžiantis scenoje, atrodytų, labai jau nutolęs, praeityje įklimpęs, senienas eksponuojantis – o iš tikrųjų jis kalba mums apie pačias aktualiausias, skaudžiausias, amžinas nacionalinės būties problemas.“ Ir mums, šio teatro žiūrovams, bylojo apie lietuviškumą, tautos praeitį, besijungiančią su dabartimi, pasijusdavai esąs su visais, su tauta. P. Mataičio parengtose ir režisuotose programose buvo sukurti spektakliai, neimituojantys folkloro, bet pagrįsti paveldo tyrimais, pastatyti muzikaliai, plastiškai, su gaiviu liaudies humoru ir tarmiška intonacija. Tai buvo tarsi priekaištas ar net iššūkis esamai kultūros sklaidos situacijai.

Gal net ir simboliška, kad iškilmės „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, skirtos Baltų karžygiams atminti, viešai parodytos Klojimo teatre Rumšiškėse pačiame Lietuvos atgimimo įkarštyje, o po mėnesio visa Lietuva išėjo į Baltijos kelią.

Renginyje kalbėję Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus, Lietuvos teatro istorijos ir tradicijų draugijos pirmininkas Aleksandras Guobys ir kiti apgailestavo, kad Lietuvos jaunimas praranda dvasingumą, ryšį su tautos praeities turtais, kad išniekinamos lietuvių tautai brangios vietos, jose rengiant kone Helovino orgijas.

P. Mataitis trumpai apžvelgė teatro gyvenimo peripetijas, prisiminė artistus veteranus bei kitus, padėjusius teatrui gyvuoti. Atskirai reikėtų paminėti maestro bendražygę žmoną dailininkę Dalią Mataitienę, visoms teatro programoms bei spektakliams sukūrusią dekoracijas ir kostiumus. Taigi dviejų talentingų žmonių tandemas Lietuvai, jos žmonėms padovanojo unikalų kultūrinį reiškinį – Lietuvių folkloro teatrą. Muziejuje veikia dailininkės scenografijos darbų paroda „Lietuvių folkloro teatro kūrybos ženklai“.

Sveikindami jubiliatą Povilą Mataitį garbingos 75-erių metų sukakties proga visų jo gerbėjų vardu tariame: „Ilgiausių metų!“ Dėkojame šios popietės rengėjams – Lietuvos muzikų sąjungai.