Kas nebijo grėblio?

Pasirodė jau penktas šiemet žurnalo „Kinas“ numeris. Šįkart žurnalo dėmesio centre yra dokumentinis kinas. Jam skirtas Rūtos Oginskaitės straipsnis „Autorystės nišos“, kuriame svarstoma apie autorystę dokumentiniame kine, prisimenami pirmieji lietuvių dokumentinio kino autoriai Robertas Verba ir Henrikas Šablevičius, iš jų filmų išaugusi tradicija ir jos dabartiniai tęsėjai – Diana ir Kornelijus Matuzevičiai, Audrius Stonys, Arūnas Matelis. Nemažai vietos straipsnyje skirta ir iškiliems užsienio dokumentinio kino autoriams, kurių kūryba anksčiau buvo rodyta Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. „Kinas“ pristato šiandien prasidedančio VDFF programą ir du kūrėjus, kurių retrospektyvas festivalis šiemet parodys. Apie prancūzų klasiką, vieną „cinéma vérité“ kūrėjų Chrisą Markerą rašo Rasa Paukštytė, o su rusų režisieriaus Jevgenijaus Cimbalo filmais supažindina Živilė Pipinytė. Ši autorė rašo ir apie specialioje festivalio lenkų filmų programoje „Žmogiškas mirties veidas“ rodomus dviejų jauniausios lenkų dokumentininkų kartos autorių Marcino Koszałkos ir Małgorzatos Szumowskos filmus, kurių tema – mirtis.

Festivalių pasaulyje randasi vis daugiau, to, deja, nepasakysi apie filmus. Šiame „Kine“ įspūdžiais iš Tarptautinio San Sebastiano ir Gdynės lenkų filmų festivalių dalijasi Auksė Kancerevičiūtė ir Linas Vildžiūnas. Neringa Kažukauskaitė paėmė interviu iš neseniai Vilniuje, „Skalvijos“ rengtame Rusijos filmų festivalyje, viešėjusios aktorės Jevgenijos Simonovos.

„Kino teatro“ rubrika pristato Lietuvoje dabar rodomus filmus – Davido Lyncho „Vidaus imperiją“, Oliverio Hishbiegelio „Invaziją“ ir Ridley Scotto „Amerikos gangsterį“. Nuo šiandien ekranuose pasirodantis naujausias Emiro Kusturicos filmas „Pažadėk man!“ „Kine“ nusipelnė straipsnio apie režisieriaus kūrybinį kelią. Jo autorė A. Kancerevičiūtė akivaizdžiai yra lietuvių taip mėgstamo kūrėjo gerbėja. Netrukus pas mus bus rodomas ir Julie Delpy filmas „Dvi dienos Paryžiuje“. Šią populiarią aktorę ir pradedančią režisierę „Kino“ puslapiuose pristato Izolda Keidošiūtė. Nauja „Namų kino“ rubrika aptaria neseniai DVD formatu Lietuvoje išleistus filmus – Aleksejaus Balabanovo „200-ąjį krovinį“, Dominiko Mollio „Lemingą“, Tsai Ming-liang „Kaprizingą debesį“ ir Gelos Babluanio „Trylika“.

Šį rudenį lietuvių kine nebuvo daug įvykių ar premjerų. Todėl „lietuviškuose“ žurnalo puslapiuose rasime Ulijonos Odišarijos reportažą iš Tomo Donelos „Atsisveikinimo“ filmavimo aikštelės, Linos Kaminskaitės pastabas apie naujausius mūsų animatorių darbus ir Rūtos Birštonaitės apmąstymus apie lietuviškų filmų herojus „Nusmukę inteligentai, modernūs proletarai ir netikros raganos“.

Kritiškas „Kino“ autorių refleksijas žadina ne tik kinas, bet ir lietuvių televizijos. Ž. Pipinytė rašo apie mūsų žiniasklaidą perversiškai traukiantį mirties kvapą. Vaidas Jauniškis straipsnyje „Sergančio kinomano dieta“ aptaria stebėtinai menką mūsų televizijų dėmesį kinui, nevykusią jo rodymo ir pristatymo politiką. Manau, pelnytai šiame straipsnyje kliuvo ir kai kurių kinui skirtų laidų vedėjams, kurie nuolat lipa ant to paties grėblio. Nuo savęs pridursiu, kad jie sėkmingai lips ir toliau, nes tos laidos skirtos ne žmonėms ir ne kinomanams, o televizijų užsiaugintiems klonams.

Jūsų – Jonas Ūbis