Matematika ir lyrika

Vienas pagrindinių Irenos Uss (fortepijonas) ir Rimanto Armono (violončelė) dueto bruožų – mąstymo elegancija.

Pirmiausiai ji išryškėja iš programos, kai kūriniai sudėliojami pagal muzikinę logiką, o ne pagal atlikėjų patogumus – kaip antai, būna, kad lėtus religinius kūrinius atlikėjai groja ne koncerto pradžioje, o viduryje, norėdami „pailsėti“.

Lapkričio 25 d. Vilniaus arsenale iš pradžių skambėjo kameriški ir grakštūs opusai: Louis de Caixo d’Hervelois rokoko stiliaus Siuita violončelei ir fortepijonui d-moll, Franzo Schuberto Sonata arpedžionei (transkribuota violončelei) ir fortepijonui a-moll.

Koncerto antrąją dalį sukomponuoti atrodė net labai sudėtinga. Vytauto Barkausko liepsninga Koncertinė siuita violončelei ir fortepijonui, regis, koncertą turėtų pabaigti, bet ją griežti po Dmitrijaus Šostakovičiaus priešmirtine desperacija paženklintos Sonatos altui ir fortepijonui C-dur, op. 147 (Daniilo Šafrano transkripcija violončelei, R. Armono redakcija), būtų tiesiog žmogiškai negražu. Tačiau mirties muzika nesinorėtų užbaigti sekmadienio popietės renginio; giliamintis sprendimas buvo emocionaliai atseikėto biso, Johanneso Brahmso „Vienatvės laukuose“ (dainos transkripcija) parinkimas, filosofiškai sublimuojant D. Šostakovičiaus Sonatos ekspresiją, o poetiniu lengvumu susiejant ją su koncerto pirmosios dalies skambėjimu.

Tik pagarbiai žiūrintys į muziką, sąmoningai jaučiantys muzikantai gali gražiai viename koncerte išryškinti rokoko stiliaus ir ekspresionisto nevilties kontrastus. Be atlikėjų intelekto greičiausiai praskystų D. Šostakovičiaus Sonatos forma, paremta faktiškai tik kraštutinės ironijos ir nepaguodžiamo liūdesio emocijų kaita, kurios logika yra nulemta pasąmonės srauto, besitęsiančio per ilgas tris dalis. V. Barkausko opuso keturios dalys iš penkių reikalavo derinti žaižaruojančią ekspresiją ir barkauskišką, „matematišką“ abstraktumą. Penktąją dalį kompozitorius prirašė vėliau, ją skyrė ambasadoriui Stasiui Lozoraičiui ir todėl kiek pakeitė muzikinę kalbą. Čia pasigirsta švelnių lietuviškų dainų intonacijos, o aukso pjūvio metu – koliažo būdu įkomponuotas tikslus „Lietuvninkais mes esam gimę“ (Stasio Šimkaus muz.) fragmentas. Koncerte puikiai pateikta kūrinio naujos redakcijos premjera.