Didžiulis orkestras su kameriniu garsu

Martynas Šedbaras Nuotr. iš asmeninio archyvo

Bavarijos valstybinė opera (Bayerische Staatsoper) pasižymi ilga ir turtinga istorija. Miunchenas, vienas nuostabiausių Vokietijos miestų, pamėgo operos meną praktiškai nuo pat itališkosios dramma per musica atsiradimo. Miunchenui rašė W.A. Mozartas – antai jo operos „Idomenėjas“ premjera įvyko būtent Miuncheno Rezidencijos teatre. Bavarijos širdyje įvyko keturių R. Wagnerio, šiame mieste kontroversiškai draugavusio su operos entuziastu karaliumi Liudviku II (draugystė, deja, baigėsi politiniais kivirčais), operų („Tristano ir Izoldos“, „Niurnbergo meisterzingerių“, „Reino aukso“ bei „Valkirijos“) premjeros. Miunchene gimė ir kūrė Richardas Straussas, o 1911 m. šių trijų kompozitorių – W.A. Mozarto, R. Wagnerio ir R. Strausso – operos sudarė Miuncheno operos festivalio pagrindą. Miuncheno operoje dirbo tokie batutos meistrai kaip Karlas Bohmas, Wilhelmas Furtwangleris, Georgas Soltis, Wolfgangas Sawallischas. 1998–2006 Bavarijos operos muzikos vadovas buvo Zubinas Mehta, o 2006/2007 m. sezonui jį pakeitė kitas žymus dabarties dirigentas Kentas Nagano. Operos spektakliai rodomi dviejuose teatruose – Princo regento teatre (Prinzregententheater), pastatytame 1901 m., ir Nacionaliniame teatre (Nationaltheather) – pastarajame ir yra įsikūrusi Bavarijos valstybinė opera bei Bavarijos valstybinis orkestras.

Keliais sakiniais brūkštelėta Miuncheno reikšmė europietiškos operos raidai yra didžiulė. Todėl džiugu, kad į tokias geriausias pasaulio operos kompanijas nusidriekia ir lietuvių muzikų keliai. Pasaulinį pripažinimą pelniusi Violeta Urmanavičiūtė-Urmana 1991–1993 m. studijavo Miuncheno aukštojoje muzikos mokykloje ir tuo pačiu metu lankė Operos studiją prie Miuncheno valstybinės operos, vėliau ne kartą joje dainavo. O šįkart pristatome jauną fagotininką Martyną Šedbarą, kuris yra pirmasis lietuvis, griežiantis Bavarijos valstybiniame orkestre (Bayerisches Staatsorchester).

Prieš išvažiuodamas į Vokietiją, M. Šedbaras studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, grojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestruose. Prieš 4 metus jis įstojo į nedidelės Zarbrückeno aukštosios muzikos mokyklos trečiąjį bakalauro studijų kursą (du kursus buvo baigęs Lietuvoje). Pradėjęs dirbti Bavarijos valstybiniame orkestre, Martynas tikisi neapleisti ir studijų. Anot fagotininko, muzikanto diplomas Vokietijoje nėra toks svarbus, kad nuo jo priklausytų darbo gavimas orkestre ar atlyginimas, tačiau jis bet kokiu atveju planuoja baigti studijas, kadangi norėtų ateityje dirbti pedagoginį darbą.

Kaip pavyko gauti darbą tokiame prestižiniame kolektyve – Bavarijos valstybiniame orkestre?

Vokietijoje nelabai įmanoma planuoti, kur pavyks gauti darbo vietą. Perklausa Miunchene man buvo jau devintoji; prieš tai dalyvavau perklausoje Zalcburge, kur buvau patekęs į finalą, kelis kartus esu grojęs perklausose į Zarbrückeno radijo orkestrą, tačiau nepavyko ten įsidarbinti (dabar suprantu, kad, matyt, tuo tik išlošiau!). Orkestruose laisvų vietų neatsiranda daug – per metus gal trys ar keturios, ir jos labai ilgai neužimamos. Pavyzdžiui, mano vieta buvo laisva 5 metus! Perklausose dalyvauja labai nevienodas muzikantų skaičius. Antai į šią vietą praėjusiais metais pretendavo 25 žmonės (nė vienas nebuvo pasirinktas), o šiemet dalyvavome tik trise. Trečiame ture, kuriame pretendentų klausosi ir pats Kentas Nagano, grojome dviese. Po perklausos K. Nagano prie manęs priėjo, pasveikino, ir iškart sužinojau, kad mane priima. Tai įvyko kovo 17-ąją, o orkestre dirbti pradėjau birželio 1-ąją. Jei muzikantas sėkmingai išlaiko bandomųjų metų laikotarpį (toks yra visiems), vieta orkestre jam užtikrinama visam laikui.

Kokie pirmųjų dviejų darbo mėnesių įspūdžiai?

Pirmiausia mane nustebino administracijos darbuotojų išsilavinimo lygis. Jie apie muziką nutuokia iš tiesų labai daug, po perklausos profesionaliai komentavo mano pasirodymą. Jie neturi teisės oficialiai balsuoti (muzikantų pasirodymą perklausų metu vertina patys orkestro nariai), bet yra labai išprusę. Puiki ir aukšto lygio organizacija – labai greitai man surado butą Miunchene, kas nėra taip lengva, per savaitę padarė darbo leidimą. Man pačiam niekuo nereikėjo rūpintis. Maloniai nustebino, kad galiu atėjęs paprašyti bet ko – natų, reikalingos partitūros: man atšvies, atneš kur reikia. Puikios sąlygos dirbti ir apie nieką kita negalvoti.

Muzikantai Vokietijoje labai daug laiko skiria individualiems užsiėmimams, kas Lietuvoje, derinant kelis darbus, galbūt nelabai įmanoma. Specialiuose kambariuose, netgi ir pačioje salėje, galima repetuoti kada nori.

Papasakok daugiau apie patį orkestrą – ar tai daugiausia Vokietijoje baigę studijas muzikantai?

Bavarija garsėja savo patriotiškumu. Orkestre didžioji dalis yra vokiečių, nors nemažai ir užsieniečių. Priimant muzikantą, kur kas svarbiau, kur jis grojęs, o ne kokios tautybės ar iš kur kilęs. Nestudijavus Vokietijoje, paprastai labai sunku joje gauti darbą, nes viskas pagrįsta visai kita sistema – nuo pat pirmųjų studijų metų pradedama ruošti perklausoms. Orkestro muzikantų amžius įvairus – yra ir 40-mečių, ir 20-mečių. Palankiau žiūrima į jaunesnius, nors vertinami ir pagyvenę muzikantai su patirtimi. Prie teatro įkurta orkestro akademija, į kurią dvejų metų studijoms priimama po vieną ar po du visų grupių muzikantus. Jiems mokama šiokia tokia stipendija, kad jie galėtų pragyventi, ir studijų metu didžiulis dėmesys skiriamas patirties įgijimui ir grojimui „iš lapo“. Tie, kurie baigia tą akademiją, dažniausiai gauna darbą geruose orkestruose, tačiau nebūtinai Bavarijos valstybiniame.

Kaip pavyks derinti studijas ir darbą orkestre – ar kolegos palaiko Tavo siekį baigti studijas? Juolab kitame mieste?

Jie nėra suinteresuoti mano studijų laimėjimais. Susitarimas priklauso nuo grupės – ar ji išleis, jei bus reikalinga laisva savaitė. Kiek pastebėjau, mano fagotų grupė į tai žiūri palankiai.

Kokiuose spektakliuose Tau jau teko dalyvauti?

Teko groti šešis spektaklius Miuncheno operos festivalio metu. Festivalis, trukęs pusantro mėnesio, yra pagrindinis įvykis Miuncheno operos gyvenime, jis žinomas visame pasaulyje. Taigi pirmasis spektaklis buvo G. Verdi „Traviata“, po to P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“, W.A. Mozarto „Užburtoji fleita“, „Visos jos tokios“, G. Rossini „Turkas Italijoje“ premjera ir tradicinis, kasmet liepos 31-ąją rodomas spektaklis R. Wagnerio „Niurnbergo meisterzingeriai“. Repetavome tik „Turką Italijoje“ ir „Meisterzingerius“, o visus kitus spektaklius grojome „iš lapo“. Čia man daug padėjo Lietuvos operos ir baleto teatre įgyta patirtis.

Kokie rečiau statomi veikalai yra Bavarijos valstybinės operos repertuare?

Šį sezoną numatoma nemažai premjerų, tarp jų – Hanso Wernerio Hense’s „Basaridės“, G.F. Händelio „Tamerlanas“, F. Busoni „Daktaras Faustas“; repertuare greta kitų ne taip dažnai statomų operų yra M. Musorgskio „Chovanščina“.

Praėjusią vasarą Miuncheno operos festivalis užsakė operą korėjiečių kompozitorei Unsuk Chin, taigi festivalio metu įvyko operos „Alisa stebuklų šalyje“ pasaulinė premjera. Tai modernus, fantastiškai režisuotas veikalas, kupinas veiksmo ir jausmo, muzika tarytum atsitraukė į antrą planą. Kalbant apie operų pastatymą, vyrauja modernios režisūros tendencija be autentiško atitinkamos epochos atspindžio. Kiekviena opera – tarytum naujas filmas, nėra nė vienos panašiai pastatytos. Kai idėjas įgyvendina žmonės su didele patirtimi, tokia režisūra netrukdo. Miuncheno festivalio metu teko žiūrėti „Borisą Godunovą“ lauke, transliuojamą iš salės, tarp gal 10 000 žmonių, ir buvau šokiruotas – nė karto nesuskambėjo mobilusis telefonas, niekas nepratarė nė žodžio.

Šis teatras žymus tuo, kad jis turi didžiulį repertuarą – daugiau kaip 40 operų, per 10 baletų, ir kiekvieną vakarą nuo pirmadienio iki sekmadienio rodomi skirtingi spektakliai – dažnai netgi abiejuose teatro pastatuose, nėra laisvadienių (išskyrus gastroles). Teko girdėti, kad metinis teatro lankomumas yra 98 procentai – tai išskirtinis dalykas. Berlyne, pavyzdžiui, visai kitas principas: visą savaitę rodomas tas pats spektaklis. Galbūt kartojant tą pačią operą 5 kartus iš eilės, lygis yra geresnis, galima pakviesti geresnius dainininkus, o kiekvieną vakarą keičiant spektaklius sudėtingiau susitarti su pačiais geriausiais solistais. Bavarijos operoje pradėjo dirbti naujas intendantas, siekiantis būtent tokios reformos – parodyti daugiau tų pačių spektaklių pakviečiant garsesnius dirigentus bei dainininkus. Tačiau Bavarijos opera tuo ir yra įžymi, kad kiekvieną vakarą aukščiausiu lygiu sugeba groti vis kitą veikalą. Muzikantai dėl numatomos reformos krypties yra šiek tiek sunerimę, mat norima pakeisti nuo seno išlaikytą repertuaro pateikimo specifiką. Pagrindinis argumentas, kodėl nesinori keisti darbo pobūdžio: ar ir toliau kompanija surinks 98 procentų klausytojų lankomumą?

Kaip apibūdintum orkestro darbo specifiką?

Visas orkestras paprastai kartu nerepetuoja, tik prieš premjeras arba prieš sudėtingesnį spektaklį (pavyzdžiui, R. Strausso operas). Orkestrantai puikiai skaito iš lapo, o repetuoja daugiausia individualiai arba grupėmis, peržiūrėdami sunkesnes vietas. Dirigentą matome daugiausia tik per spektaklį. Vasarą tuos šešis veikalus teko kiekvienąkart groti vis su kitu dirigentu – o juk reikia laiko priprasti prie darbo specifikos! Taigi mokausi spektaklio metu.

K. Nagano vadovauja nepilnus metus. Dirbti su juo labai malonu, jis labai taktiškas. Neblogai šneka vokiškai. Tačiau prie jo dirigavimo specifikos reikia priprasti. Jis diriguoja gerokai į priekį, o tai orkestrui, kiek pastebėjau, nėra labai priimtina.

Man su K. Nagano dar neteko groti jokio spektaklio, tik simfoninį koncertą. Su simfoniniu jis mėgsta šiek tiek parepetuoti. Vyr. dirigentas užima tik 25–30 procentų repertuaro, visi kiti yra kviestiniai dirigentai. K. Nagano pats daug gastroliuoja, diriguoja kitur. Patys muzikantai teigia, kad su kiekvienu dirigentu orkestro lygis kyla arba leidžiasi. Z. Mehtą, vadovavusį 8 metus, visi labai vertino. Atėjus naujam dirigentui, visi laukia, kas bus toliau, nes vienareikšmiškai negali žinoti, ar bus geriau, ar blogiau. Jis turi savo idėjų, galbūt ne visai sutampančių su orkestro idėjomis.

Kokie artimiausi orkestro planai?

Darbas teatre prasidėjo rugsėjo 15 d., iš karto skridome į Milaną su koncertine programa kaip simfoninis orkestras (dirigavo K. Nagano). Kolektyvo repertuare yra apie dešimt simfoninių kūrinių. Sveika įgyti ir kitokios patirties, ne vien groti operas ir baletus. Orkestras yra labai didelis, apie 120–140 žmonių, o jo grojimo specifika daugiau kamerinė nei simfoninė. Sakyčiau, stiprioji kolektyvo savybė yra ne garso masė, o jo kokybė, minkštumas, kamerinio garso propagavimas.

Džiaugiuosi, kad ruduo bus labai užimtas, kad bus nemažai darbo, naujų veikalų. Pirmoji 2007/2008 m. sezono premjera – P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ spalio 31-ąją. Planuojamos gastrolės į Lincą ir, berods, į Japoniją.

Ačiū už pokalbį, linkiu tolesnės sėkmės.

Kalbėjosi Kamilė Rupeikaitė