J.S. Bacho „Pasija pagal Joną“

Vienuoliktąjį Vilniaus festivalį birželio 14 ir 15 d. pradės sceninis J.S. Bacho „Pasijos pagal Joną“ pastatymas – bendra Paryžiaus „Le Châtelet“ ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrų bei Vilniaus festivalio produkcija. Pasiją režisuoja vienas ryškiausių eksperimentinio teatro kūrėjų Robertas Wilsonas (JAV). Šio kūrinio premjera Lietuvoje skiriama Vilniaus festivalio „krikštatėviu“ tituluojamo, neseniai mirusio maestro Mstislavo Rostropovičiaus atminimui.

„Le Chātelet“ teatre „Pasijos pagal Joną“ premjera įvyko kovo pabaigoje ir sukėlė audringą kritikos reakciją. R. Wilsonas scenoje eksperimentuoja su laiko ir erdvės parametrais, peržengia įprastinio teatro ribas, laužo taisykles. Jis ne tik režisuoja, bet ir kuria scenografijas, yra garso ir šviesos dizaineris, choreografas, atlikėjas, dailininkas, skulptorius. Akademinės muzikos pasaulyje jis bene plačiausiai žinomas kaip dirbęs su Philipu Glassu statant jo operą „Einšteinas pliaže“ – šis pastatymas režisierių išgarsino visame pasaulyje. Taip pat R. Wilsonas yra režisavęs „Parsifalį“, „Lohengriną“, „Moterį be šešėlio“, „Pelėją ir Melisandą“, „Užburtąją fleitą“, „Madam Baterflai“. Beje, ir režisieriaus bendravimas su Paryžiaus „Le Chātelet“ nebuvo pirmas – šiame teatre R. Wilsonas yra pastatęs „Nibelungo žiedą“.

J.S. Bacho „Pasija pagal Joną“, paties režisieriaus teigimu, „iš tikrųjų buvo kūrinys ne sceniniam pastatymui. Tai nuostabi muzika, kurios veikiausiai net nereikia statyti, nes kad ir ką bedarytum, visa tai trikdo ir ardo natūralią šios muzikos tėkmę. Jos nereikia vaidinti, juolab bėgioti po sceną. Jau geriau tada užsimerkti ir klausytis vien tik garsų. J.S. Bacho „Pasiją pagal Joną“ sudėtinga režisuoti – turi būti taip, kad net ir statiški solistai bei atlikėjai taptų paveikūs.“ Pats būdamas profesionalus šokėjas, R. Wilsonas kreipia dėmesį, kaip aktorius juda scenoje, kaip suvokia savo paties atliekamo judesio, gesto svorį erdvėje. R. Wilsonas siekia polifonijos, kad tekstas išlaikytų savą ritmą, o judėjimas – savąjį.

Dažniausiai akcentuojama viena stipriųjų R. Wilsono kūrybos ypatybių – tai jo kuriamas apšvietimas, kuris tampa „pagrindiniu aktoriumi scenoje“. Avangardisto nuomone, būtent apšvietimas yra svarbiausia teatro dalis, šviesų žaismas gali kūriniui suteikti tikrąją gyvybę.

Parengiamuosius pastatymo darbus Vilniuje atlieka R. Wilsono asistentas Jeanas-Yves’as Courregelongue iš Prancūzijos, su orkestru dirba Martynas Staškus, laukiame atvykstant pasijos muzikinio vadovo ir dirigento Rolfo Becko iš Vokietijos, kostiumus sukūrė dailininkė iš Italijos Frida Parmeggiani, solo šokius – choreografė iš JAV Lucinda Childs. Chorą parengė LNOBT choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas.

Pasijoje dainuos mūsų operos solistai ir svečiai. Vienas iš jų – Vilniaus publikai puikiai pažįstamas Johannesas von Duisburgas iš Vokietijos, kitas – LNOBT scenoje debiutuosiantis kontratenoras iš Didžiosios Britanijos Charles Humphries. Šis reto balso solistas sėkmingai dainuoja visoje Europoje su didžiausiais senosios muzikos ansambliais, yra „The Kings Consort“, „Gabrieli Consort“, Velso BBC nacionalinio orkestro ir kt. kolektyvų kviestinis solistas.

Vilniaus festivalio inf.