Muzika

Premjera mažiesiems žiūrovams

Opera-baletas „Voro vestuvės“ Kauno muzikiniame teatre

Kamilė Rupeikaitė

iliustracija
Scena iš spektaklio
S. Imbrasaitės nuotr.

Vienas po kito pasirodė nauji spektakliai vaikams: paskutinį gegužės savaitgalį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras jaunuosius žiūrovus pakvietė į subtilios ir lyriškos amerikiečių kompozitorės Rachel Portman operos „Mažasis princas“ premjerą, o štai Kauno muzikinio teatro žiūrovus gegužės 29–31 d. pradžiugino lietuviška produkcija – Zitos Bružaitės operos-baleto „Voro vestuvės“ pagal poeto Just. Marcinkevičiaus to paties pavadinimo poemėlę pastatymas. Spektaklio kūrėjai – choreografas Jurijus Smoriginas, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografė Iveta Ciparytė, kostiumų dailininkė Anna Lorens.

Norom nenorom lyginu abu spektaklius („Voro vestuves“ žiūrėjau gegužės 31 d.) tam tikrais aspektais, nors ir suvokdama, kad lyginti visiškai neprasminga, nes abu spektakliai labai skirtingi. Jau vien kad ir libreto atžvilgiu: jautriai ir, sakytum, nevaikiškai būties ir santykių klausimus nagrinėjantis A. de Saint Exupéry veikalas, ir mūsų gyvojo klasiko, dramaturgo ir poeto Just. Marcinkevičiaus žaisminga, dinamiška poemėlė apie charakteringai personifikuotus miško gyventojus. Patys siužetai atvedė į visiškai skirtingas jų prieigas, o mažiesiems žiūrovams tai tik į naudą – kauniečiams tikrai verta sostinėje aplankyti mąslųjį „Mažąjį princą“, o vilniečiai nenuobodžiaus nuotaikingame naujame Kauno muzikinio teatro spektaklyje.

Tai jau antras kaunietės Z. Bružaitės sukurtas sceninis veikalas vaikams – išties pagirtina ir sveikintina, kad kompozitorė ir toliau kuria mažiesiems, suvokdama tokių veikalų poreikį ir aktualumą. Pirmasis – operėlė-parodija „Grybų karas ir taika“ pagal Just. Marcinkevičiaus to paties pavadinimo poemėlę buvo pastatyta Kauno muzikiniame teatre 2001 m. (rež. A. Giniotis, dirig. V. Visockis, dail. R. Skrebūnaitė, operėlė buvo pripažinta geriausiu vaikišku metų spektakliu Kaune). Šįkart spektaklį režisavęs ir choreografiją kūręs J. Smoriginas nepagailėjo išmonės. Spektaklis itin spalvingas, dinamiškas, neprailgstantis. Toks, kaip ir pati Z. Bružaitės muzika – prisodrinta skirtingų stilių (ypač džiazo) elementų, gyvybinga; geras balansas tarp vokalo ir šokio. Visko tiršta ir daug (retsykiais kažkodėl sukirbėdavo mintis, ar tik nemėginama šiek tiek pataikauti žiūrovams, siekiant įvairiausiomis priemonėmis nuolat išlaikyti jų dėmesį?), tačiau pagirtina, kad spektaklio kūrėjai ir statytojai atsilaikė prieš šio laiko braižą ir išvengė agresyvaus veiksmo atmosferos, kokia persunkta didžioji dalis net ir kūrinių vaikams. „Voro vestuvės“ iš esmės yra labai šviesiai, su humoru suręsta pasaka apie gėrio ir blogio kovą.

Didžiulė ritmo, tembrų iliustratyvumo reikšmė – jais kuriama ir charakterių žaismė, ir reikalingos nuotaikos. Ko gero, pati gražiausia yra I veiksmo pabaigos scena – Saulės (Justina Vitkutė) šokis, Saulės ir Voro Tabalai (Aleksandras Jankauskas) duetas. Pagrindiniai Saulės ir Voro vaidmenys patikėti baleto artistams. Saulės charakteristiką piešia lyriška, subtili, kartu ir gana veržli obojaus solo melodija – išties visa sušildantis šviesos šokio paveikslas.

Pats išraiškingiausias (puikiai pavykęs choreografo siekis sukurti tikrovišką personažą!), be abejonės, yra Voras Tabalai, patraukiantis dėmesį ir spalviškai (juoda, balta, raudona). Charakteringai, taikliai perteikė voro judesius solistas A. Jankauskas. Voro sumanymą vesti Saulę palydi žaisminga ironija nuspalvinto F. Mendelsohno Vestuvių maršo citata.

Dekoracijos ir kostiumai jaukūs, kūrybiški, nors, mano supratimu, neišvengta vieno kito neskoningo elemento. Sraigių (jas vaidino Rita Preikšaitė, Kristina Kunickaitė, Renata Sadauskaitė) kostiumai ir jų judesio charakteristika nesiderino prie kitų miško veikėjų. „Nesraigiškos“ sraigės kur kas labiau priminė gyvates – pernelyg miklios, blizgančios ir besirangančios tarytum gyvatės.

Kiti personažai taip pat buvo charakteringi ir nuotaikingi: Vabalas su ūsais (Tomas Ladiga), Vabalas be ūsų (Tomas Vaitkus), Boružė (Sabina Martinaitytė), Vyturys (Kristina Siurbytė), Žvirblis (Artūras Mažeika), Pelėda (Ilona Zajančkauskienė), Zylė (Gražina Miliauskaitė), Šarkos (Rima Panuškytė ir Judita Zdanavičiūtė), Žiogeliai (Elena Jodikaitytė, Vaida Sapiežinskaitė, Justina Vitkutė), Genys (Vincas Čižauskas), taip pat dainuojantys ir šokantys vabalai. Pagirtina dainininkų dikcija, aiškiai buvo girdėti tekstas (priešingai „Mažajam princui“, kur sunkiai suprantamą tekstą galima laikyti bene didžiausiu šiaip jau puikios operos trūkumu).

Turbūt geriausiai „Voro vestuvių“ sėkmę paliudijo temperamentingi ir gausūs mažųjų žiūrovų plojimai pasibaigus spektakliui.