Reikia draugauti

„Daktaras Ne“

Ar Jūs žiūrite „Nekviestą meilę“? Neseniai jauni žmonės man paaiškino, kad į tą klausimą reikia atsakyti neigiamai. Pasirodo, gėda prisipažinti, kad žiūri tokį serialą. Buvau nustebintas. Maniau, kad jaunimas puikiai jaučiasi postmodernistinėje vertybių niveliavimo terpėje ir nebesigėdija blogio skonio. Ne, jų sąmonėje dar išliko kažkokie senų laikų dalijimo į aukštą ir žemą kultūrą rudimentai. Šių beveik nebepaiso kinas. Vienas pirmųjų blogo skonio triumfą įteisino Džeimsas Bondas, nors iš pradžių nei agento 007 nuotykius aprašęs Ianas Flemingas, nei pirmųjų ekranizacijų autoriai neslėpė parodijinio savo kūrinių pobūdžio. Būtų įdomu pasvarstyti, kaip parodija tampa savarankišku žanru „filmai apie Džeimsą Bondą“, kaip keičiasi filmo personažo suvokimas, kaip masinė kultūra įsigali žiūrovų sąmonėje. Manau, kad šią vasarą progų tokiems pasvarstymams bus, nes LTV (10 d. 21 val.) pradeda rodyti filmų apie agentą 007 ciklą. Žinoma, mūsų nacionalinės neapkaltinsi originalumu: tokius ciklus jau mačiau per LNK, rusų NTV ir lenkų TVP, bet juk auga jaunoji karta, kuria taip rūpinasi televizijų galvos.

Pirmasis šio ciklo filmas – 1962 m. Terence’o Youngo sukurtas „Daktaras Ne“. Džeimsas Bondas (Seanas Connery yra laikomas geriausiu visų laikų Bondu) tiria dvigubą – britų agento ir jo sekretorės – žmogžudystę Jamaikoje. Tyrimo keliai jį atveda pas genialų ir paslaptingą mokslininką daktarą Ne (Joseph Wiseman), pasirengusį sunaikinti JAV kosminę programą. Be abejo, Bondas neišvengia ir pažinties su gražuole Honi Rider. Prisipažinsiu, ją suvaidinusi Ursula Andress, kuri visą filmą nenusivelka gundančio bikinio, man taip ir liko Bondo merginos etalonu. Apskritai ciklą pradėjęs Youngas suformavo kelis dešimtmečius nesikeitusį filmų apie Bondą stilių.

1924 m. sukurtas genialiojo Busterio Keatono filmas „Šerlokas jaunesnysis“ (LTV2, 10 d. 18.10) taip pat buvo sumanytas kaip tada amerikiečių ekranus užplūdusių filmų apie seklius parodija. Tik kas dabar tai prisimena? Keatonas vaidina kino mechaniką, kuris dažnai užmiega darbo vietoje ir sapnuoja, kad tapo garsiu detektyvu Šerloku Holmsu. Filme susipina tai, kas vyksta iš tikrųjų, ir tai, kas vyksta ekrane. Iš to kyla daug komiškų situacijų. Keatonas bene pirmasis išnaudojo dabar tokį populiarų iš ekrano į tikrovę nužengiančio personažo dramaturginį principą, kurio apoteozė man yra Woody Alleno „Purpurinė Kairo rožė“ (1985) – vienas nuostabiausių filmų apie meilę kinui. Tos meilės kupinas ir Keatono filmas. Apskritai jis visas tarsi sudėliotas iš dažniausiai cituojamų kino istorijos epizodų, kuriuos taip mėgsta nebyliojo kino avangardo tyrinėtojai. „Šerloko jaunesniojo“ įtaką galima įžvelgti ir René Clairo filmuose, ir Luigi Pirandello dramose. Tačiau kažkada tai buvo žaižaruojantis sąmojumi, neįtikėtinais triukais ir lyrizmu filmas. Linkiu tai pajusti.

LTV 10 d. 16.10 parodys taip pat kino istorijos motyvų kupiną daug žadančio vokiečio Sönke’s Wortmano filmą „Holivudo ženklas“ (2001), kur trys personažai yra buvę aktoriai, nusprendžiantys savo talentą panaudoti visai kitokiems tikslams ir apsimetę detektyvais „nutręšti“ turtingą gangsterį. Deja, žaidimas tampa pavojingas, kai gangsteriai pradeda suprasti, kas vyksta iš tikrųjų. Filmą verta pasižiūrėti dėl puikios trijulės – aktorius suvaidino Tomas Berengeris, Burtas Reynoldsas ir Rodas Steigeris, kuriam šis vaidmuo buvo paskutinis.

Deja, kai kam kino istorija jau yra ir Bruce’as Willisas. Šį savaitgalį TV3 leis pažvelgti į jo nuostabios kino karjeros pradžią. 1987 m. sukurtame Blake’o Edwardso filme „Pasimatymas su nepažįstamąja“ (TV3, 8 d. 22.30) Willisas vaidina jauną japį, kuris neturi laiko asmeniniam gyvenimui. Nusprendęs pagaliau rasti laiko moterims, jis paskiria pasimatymą nepažįstamai gražuolei. Deja, ji girta kaip kelmas. Gražuolę suvaidino Kim Basinger. Kad paprasta istorija taptų komedija, triūsė net penki scenaristai. Tad nesistebėkite, kad lietuvių filmai tokie liūdni – jų scenarijus dažniausiai rašo patys režisieriai.

„Pasimatyme su nepažįstamąja“ Willisas suvaidino savo pirmą „žvaigždišką“ vaidmenį, bet tikra žvaigžde jis tapo po 1988 m. Johno McTiernano „Kieto riešutėlio“ (TV3, 9 d. 21.05). Dažniausiai filmas rodomas per Kalėdas, nes veiksmas nukelia į Kalėdų išvakares Los Andžele, kur vienos korporacijos darbuotojai dangoraižyje rengia vakarėlį. Jų šventę sudrumsčia vokiečio Hanso (Alan Rickman) vadovaujami teroristai, kurie planuoja iš korporacijos seifo pavogti 600 milijonų dolerių. Tačiau Hansui labai nepasisekė, nes iš Niujorko į Los Andželą aplankyti savo įkaite tapusios žmonos atvyko policininkas Džonas (žinoma, Bruce’as Willisas).

Policininką, kurio specializacija – derybos su įkaitus užgrobusiais teroristais, Willisas vaidina 2005 m. Florento Emilio Siri filme „Įkaitas“ (BTV, 13 d. 21.20). Patyręs asmeninę dramą Džefas atsisako Los Andželo ir vyksta dirbti į snaudžiantį provincijos miestuką. Tačiau ir čia kartais vyksta nusikaltimai. Willisas jau pripratino, kad jo policininkus pamilstame beveik iš pirmo žvilgsnio. „Įkaite“ Williso policininkas kenčia. Kenčia baisiai ir nuolat. Jis negali atsigauti iš košmaro, kai nepavyko išgelbėti dviejų įkaitų. Jį persekioja praeities demonai, sąžinės priekaištai ir beveik egzistenciniai klausimai. Todėl Džefo akys nuolat pilnos ašarų. Tačiau režisieriui to negana: jis nuolat rodo pompastiškus (matyt, jam atrodo, kad tai tik pabrėžia dramatizmą) sulėtintus kadrus. Tačiau scenaristai padirbėjo nuoširdžiai, nes negali nuspėti, kas iš tikrųjų tampo visus siužeto siūlelius. Tai – didžiausia filmo vertybė. Ir, žinoma, fantastiškai atrodantis penkiasdešimtmetis Willisas.

Prancūzų režisierius Francisas Veberas prisipažįsta: „Gyvenime ateina tokia diena, kai žmogus suvokia, jog jau dirba ne dėl pinigų, bet dėl šlovės. O nuo šlovės greitai tampi priklausomas. Prie to dar prisideda nesėkmės baimė, baimė nuvilti ne tik savo artimuosius ar žiūrovus, bet ir patį save. Ir tas nepasitikėjimas tampa fiziškai juntamas ir skausmingas. Aš visaip stengiuosi išsaugoti ryšį su žiūrovais. Komedijoje tai pasiekiama juoku. Čia taip pat reikia būti perfekcionistu. Kai Claude’as Sautet buvo šlovės viršūnėje, jis prisipažino: „Tie idiotai mano, kad aš turiu kažkokią paslaptį!“ Nebuvo jokios paslapties, tik sunkus, doras darbas. Jei sau pataikausi, atleisi vadžias, pernelyg pasitikėsi savimi ir pasakysi: „Kam man tas trečias ar ketvirtas scenarijaus variantas? Prodiuseriams ir taip garantuotos pajamos“, triukšmingai žlugsi.“

Šitaip režisierius kalbėjo 2006 m., filmo „Dubleris“ (LNK, 14 d. 22.35) premjeros išvakarėse. Filmo herojus yra vienas turtuolis, kurį paparacis nufotografavo kartu su meiluže – gražuole manekene. Žmona grasina skyrybomis, karjerai iškyla grėsmė. Laimei, nuotraukoje užfiksuotas atsitiktinis praeivis, automobilių aikštelės sargas. Jis sutinka suvaidinti aistringą manekenės draugą ir išgelbėti milijonieriaus reputaciją. Šioje Prancūzijoje labai daug žiūrovų sulaukusioje komedijoje suvaidino Danielis Auteuil’is, Kristin Scott Thomas, Virginie Ledoyen, Alice Taglioni ir Gadas Elmalehas. Pastarasis per šių metų Kanų uždarymo ceremoniją gana įžūliai tyčiojosi iš naujojo Prancūzijos prezidento. Gal šįkart bus proga pasityčioti iš Gado?

TV3 sekmadienio nakčiai parengė dovanėlę Roberto Rodriguezo gerbėjams. 10 d. 23.40 bus parodytas legendinis režisieriaus filmas „El Mariachi“. 1992-ųjų vasarą jaunas kinomanas ir mėgėjiškų filmų kūrėjas per atostogas įsidarbino ...bandomuoju triušiu vienoje ligoninėje: Rodriguezas išbandė naujus cholesterolio kiekį mažinančius vaistus. Po mėnesio gavęs tris tūkstančius dolerių iš draugų jis pasiskolino dar keturis ir išvyko filmuoti „El Mariachi“. Filmas buvo kuriamas dvi savaites ties Meksikos–JAV siena, vaidino mėgėjai. Niekas nesitikėjo sėkmės. Tačiau pasakojimas apie keliaujantį muzikantą – samdomą žudiką, primenantis Samo Peckinpah ir Sergio Leone’s antivesternus, sudomino „Columbia Pictures“. Studija pervedė filmą į 35 mm juostą, pagerino garsą ir išleido į kino teatrus. Filmas ne tik sulaukė Sandanso kino festivalio dėmesio, bet ir buvo pirmas ispaniškai įgarsintas filmas, platintas JAV. „El Mariachi“ siužetas tapo ir 1995 m. Rodriguezo Holivude kurto ir jau 6 milijonus kainavusio filmo „Desperado“ (TV3, 10 d. 21.30) pagrindu. Čia pagrindinius vaidmenis sukūrė meksikietė Salma Hayek, tada neseniai Amerikoje įsikūręs ispanas Antonio Banderasas, o epizode suvaidino geriausias režisieriaus draugas Quentinas Tarantino. Jų draugystė neblėsta. Šią vasarą ekranuose pasirodys du jų sukurti filmai „Mirties įrodymas“, kurie pagal seną amerikiečių B klasės tradiciją bus rodomi kartu.

Jūsų – Jonas Ūbis