Smuikavimo mokymo Lietuvoje istorinės įžvalgos

Prieškariu simfoninė muzika Lietuvoje merdėjo, nes ilgą laiką Kaune, laikinojoje Lietuvos sostinėje, nebuvo įmanoma išlaikyti didelio orkestro. „Valstybė nesirūpino, o privatūs rengėjai, pasimokę iš liūdnos praeities nesėkmių, neberizikavo savo atsakomybe rengti simfoninius koncertus“, – yra rašęs muzikologas Kazys Jasinskas. Įžvalgus buvo kompozitorius Stasys Šimkus, suvokęs, kad „muzika – ir tai muzika aukšto kultūros lygio – yra mūsų tautos dvasinio gyvenimo būtinybė. (…) Todėl muzikos meną reikia plėtoti per konservatoriją, kurios vyriausias uždavinys – ugdyti muzikos sričiai darbuotojus su aukštu menišku, technišku ir intelektuališku išsilavinimu“, – sakė S. Šimkus, organizavęs Klaipėdoje muzikos mokyklą ir pradėjęs aktyvų jaunų muzikų suburto simfoninio orkestro žygį per Lietuvą.

Smuikavimo mokymo Lietuvoje įžvalgos atsiskleidžia pavarčius naują kultūrologės daktarės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knygą „Susitikimai su praeitimi“, skirtą smuikininkui, ilgamečiam Operos ir baleto teatro orkestro koncertmeisteriui, iškiliam pedagogui, profesoriui Jonui Urbai. Gegužės 28 d. pavakare didelės apimties, 245 puslapių, iliustruota retomis archyvinėmis nuotraukomis mokslinė monografija Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos salėje buvo pristatyta muzikos visuomenei. Profesorius Saulius Sondeckis pristatė ir autorę, ir knygos herojų, 82-ąjį gimtadienį švenčiantį J. Urbą. Pabrėžė, kad tai pirma tokia išsami knyga apie atlikėją. Atverti ne tik jo gyvenimo puslapiai, bet ir spalvingas, Lietuvos muzikos istorijai reikšmingas kultūros gyvenimo kontekstas. Susirinkusiems Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vadovams, profesoriams, Nacionalinio operos ir baleto teatro senbuviams ir jaunesniems muzikams S. Sondeckis pasakojo apie ilgametę draugystę su J. Urba. Kultūros ministras Jonas Jučas pasveikino vakaro kaltininkus, smuikininkui, pedagogui įteikė padėkos raštą. Knygos autorė pristatė medžiagos pateikimo principus, siekį jaunajai kartai atverti spalvingas muzikų asmenybes, perteikti įvairių sociokultūrinių etapų savitumus, turėjusius įtakos Lietuvos muzikų brandai. Atskiri knygos skyriai skirti Raseinių kultūrai, Šiaulių muzikos mokyklai ir Kauno bei Vilniaus konservatorijoms, kur mokėsi J. Urba, unikaliam reiškiniui – Šiaulių naujajam muzikiniam teatrui, veikusiam Antrojo pasaulinio karo metais. Pokalbiai su iškiliais artistais – Henriku Kunavičium, S. Sondeckiu, Vytautu Viržoniu, Chaimu Potašinsku, Jonu Mackevičium, Vytautu Skripkausku ir kitais – atveria ne vieną Operos ir baleto teatro puslapį, atskleidžia menininkų kūrybinį gyvenimą.

Unikalioje knygoje, kurios neparėmė Kultūros ministerija ir kuri išleista vien tik įvardijimo nepanorusio mecenato pinigais, puikuojasi ir dailininko Vlado Karatajaus, Lili Paškauskaitės, Giedrės Bulotaitės, skulptoriaus Konstantino Bogdano darbai. Autorė dėkojo susirinkusiems, taip pat aktyviai meną remiančiam Sauliaus Karoso fondui, Lietuvos muzikų sąjungai, savo archyvus atvėrusiems muzikams.

Vakaro metu grojo buvusios J. Urbos mokinės – Indrė Vaštakaitė, Dalia Kuznecovaitė, Ingrida Rupaitė.

Indrė Baukutė