Renee Zellweger Ežerų krašte

Šiandien ekranuose pasirodo naujas vaidybinis Chriso Noonano filmas „Mis Poter“ („Miss Potter“, D. Britanija, JAV, 2006). Britų rašytoją Beatrix Potter, su kurios aprašytais gyvūnėliais išaugo kelios britų kartos, filme suvaidino aktorė Renee Zellweger. Pateikiame trumpą rašytojos biografiją bei aktorės požiūrį į savo heroję.

Beatrix Potter (1866–1943) buvo XX a. pradžios literatūrinis atradimas. Tada, kai merginos iš gerų namų svajojo tik apie sėkmingas vedybas, rašytoja tapo diskretiško, bet ryžtingo pasipriešinimo konvencijoms simboliu, nes Potter buvo autsaiderė ir visai nesirengė tekėti. Jos knygos skaitomos jau šimtą metų. Potter buvo ir iliustratorė. Jei jos piešiniai būtų buvę pasirašyti vyro, jie greičiausiai iškart būtų atsidūrę muziejuje. Savo mirties metais Beatrix Potter buvo žemvaldė, jai priklausė dideli Ežerų krašto (Lake District) žemių plotai. Rašytoja juos paliko tada dar tik besikuriančiai organizacijai „National Trust“, kuri užsiima D. Britanijos paminklų ir žaliųjų plotų apsauga.

Potter buvo kilusi iš šeimos, kuri praturtėjo pramonės revoliucijos metais prekiaudama medvilne. Rašytojos tėvas Rupertas įgijo teisininko išsilavinimą, bet dienas leisdavo politikų ir menininkų draugijoje. Motina Helen užsiėmė namais ir pavakarių geriausioms draugėms organizavimu. Kaip ir jaunesnysis brolis Bertramas, Beatrix mėgo gyvenimą kaime, gyvūnus ir meną. Tėvai ją dažnai vedžiojo į parodas, pasamdė piešimo mokytoją. Slapta nuo tėvų Beatrix namuose augino triušius, peles, driežus, žaltį, šikšnosparnį ir rupūžę. Bėgant metams, gyvūnai tapo jos mokslinių tyrimų objektu bei piešinių modeliais. Suaugusi Beatrix Potter nesugebėjo sudominti mokslo sluoksnių savo tyrimais. Tačiau jai pavyko parduoti daug gyvūnų piešinių, vėliau puošusių ne tik turtingų namų sienas, bet ir tapusių atvirukais bei knygų iliustracijomis.

1893 m. sergančiai savo draugės dukrai Potter parašė pasakojimą, tapusį jos literatūrinio debiuto pagrindu. Tai buvo „Triušis Petriukas“. Kai knygą atmetė šešios leidyklos, rašytoja nusprendė ją išleisti pati. Jos draugai iškart nupirko 250 egzempliorių, Potter buvo priversta spausdinti papildomą tiražą. Tada anksčiau knygos atsisakę leidėjai Warne’ai įtikino ją iliustruoti pasaką ir 1902 m. išleido „Triušį Petriuką“. Knyga bematant tapo bestseleriu. Kitos septynios rašytojos iliustracijomis puoštos knygos pasirodė 1902–1905 m. ir atnešė leidyklai rekordinį pelną. Beatrix susidraugavo su leidėjų Warne’ų šeima. Didžiausios simpatijos teko jauniausiam iš brolių Warne’ų Normanui, kuris redagavo jos knygas. 1905 m. prieš savo tėvų valią rašytoja susižadėjo su Normanu. Po kelių savaičių jis mirė nuo kraujo vėžio. Potter pasišventė darbui ką tik įsigytame dvare, kasmet ji parašydavo po vieną dvi knygas.

1913 m. Potter ištekėjo už teisininko Willimo Heeliso. Nuo tada ji daugiau laiko skirdavo žemės ūkiui, avių auginimui ir žaliųjų plotų saugojimui – vyro padedama ji išpirkdavo fermas, kurioms grėsė likvidavimas. 1943 m. Potter priklausė 4000 akrų Ežerų krašto žemės, kurią ji ir padovanojo „National Trust“ draugijai. Tačiau garsiausia jos dovana palikuonims yra 23 knygų apie triušį Petriuką serija.

Renee Zellweger apie Beatrix Potter

Likus mėnesiui iki filmavimo, aktorė pradėjo gilintis į savo heroję: „Jaučiau, kad mus sieja stiprus ryšys, prisirišau ir prie jos, ir prie visos istorijos. Kai ji buvo vaikas, bandė atitikti įvaizdį moters, kuria privalėjo tapti. Su tuo gali susitapatinti kiekviena iš mūsų. Tačiau Potter iš visų jėgų stengėsi išsaugoti savo privatumą ir neatskleisdavo pasauliui to, kas jai buvo švenčiausia.“

Zellweger su Anglija sieja ypatingas ryšys: ji visur sukelia asociacijas su itin britiška Bridžita Džouns, kurią aktorė suvaidino Helen Fielding romanų ekranizacijose. Naujame filme jos partneris yra vienas geriausių šių dienų britų aktorių Ewanas McGregoras, jį Zellweger pati išrinko Normano Warne’o vaidmeniui.

Iki šiol netyla spėlionės, kodėl nepaisydama milžiniškos sėkmės Beatrix Potter metė literatūrą, kad galėtų rūpintis Ežerų kraštu. Aktorė turi savo versiją: „Jos knygas pašnibždėjo vidinis balsas. Artimieji ją apibūdindavo kaip gerai nusiteikusią, visąlaik laimingą moterį. Sako, kad ji švytėjo džiaugsmu ir iškart nuginkluodavo savo žydromis akimis. Ji po truputį keitė savo gyvenimo būdą, o literatūra vis labiau atsidurdavo antrame plane. Tai liudijo jos augantį išsipildymo jausmą, nes Potter surado kažką nauja, kur galėjo visiškai realizuoti save.“

Zellweger taip pat pabrėžia, kad jos herojei buvo būdingi prieštaravimai: „Ji buvo introvertė ir nesijautė jaukiai dideliuose subuvimuose. Kartu ji buvo neįtikėtinai kategoriška! Tačiau reikia prisiminti, kad žinias apie ją randame prisiminimuose asmenų, kurie tada buvo vaikai, tad atmintis gali daug ką iškreipti. Sudėlioti viską, kas žinoma apie Potter, į vieną paveikslą, man buvo ypatingas išgyvenimas, nes niekas iki galo neatrodė tikra ir tikslu.“

Regis, aktorei buvo malonu ir filmuotis rašytojos taip mylėtame Ežerų krašte. Zellweger sako, kad lengva pajusti ramybę, kurią čia surado Potter: „Jai buvo pasiekiama viskas, ko geidė, kas žadino jos įkvėpimą. Čia ji surado spalvas, kurias matome jos paveiksluose, ir susikaupti skatinančią tylą.“