Vilnius - Europos kultūros sostinė

Tinklalapių labirinte

Būsimosios Europos kultūros sostinės internete

iliustracija

Taip jau atsitiko, kad internete ieškodama medžiagos eiliniam straipsniui užsukau į būsimos (2008 m.) kultūros sostinės – Stavangerio – tinklalapį. O ten yra nuorodos į kitų būsimų kultūros sostinių tinklalapius. Į visus užmečiau akį, bet čia pat teko ir nusivilti – vienas iš jų neatsidaro. Žinoma, tai – Vilnius. Tuomet ėmiau ieškoti Vilniaus tinklalapio savarankiškai (arba „googlinti“ – šią svetimybę kompiuteris vis nori taisyti į „goglinti“) ir radau! Kitaip nei daugumos kultūros sostinių, šio tinklalapio adrese www.culturelive09.lt nėra miesto pavadinimo – gal todėl naršyklė jį ir nustumia į trečią vietą? O pirmosiose vietose atsidūrusių savivaldybės ir kultūros ministerijos tinklalapių informacijoje apie kultūros sostinę jokių nuorodų į jos oficialų tinklalapį nėra – tarsi jis nė neegzistuotų. Ir vis dėlto radybų džiaugsmas truko neilgai. Kažko tame santūriame ir tvarkingame prisistatyme trūksta. Nors kampe tai išyra, tai vėl susijungia kultūros „molekulė“ (culture), šiek tiek valdiškas vaizdas priešinasi 2009-ųjų šūkiui: „Kultūra gyvai“. O paleidus reklaminį filmuką, pasigirsta pasityčiojimas iš lietuvių kalbos – kalba užsienietis, ir toliau įvairiomis kalbomis kalba kiti užsieniečiai, bet lietuviai apie savo sostinę nekalba, ir svetimšalis tinklalapio lankytojas išgirs tik bjauriai iškraipytą mūsų kalbą. Net supykau.

Todėl nutariau pasidairyti, kokie būna būsimųjų Europos kultūros sostinių tinklalapiai. Mat tinklalapis šiais laikais yra viskas – panūdęs ką nors sužinoti, šiuolaikinis žmogus iškart griebiasi pelės, o ne laikraščio (kol ten tarp daugybės tauškalų ką nors surasi, pamirši ko ieškojęs) ar telefono ragelio; juo labiau niekas neina į biblioteką pasirausti senose enciklopedijose. Juk yra „wikipedia“ ir parankios naršyklės, kur surinkęs kelis raktažodžius iškart gausi atsakymą. Būtent tinklalapis gali paskatinti įtraukti kokį nors miestą į kelionių planus, o dabar planuojama gerokai iš anksto, nes kitaip teks permokėti už bilietus. Įtariu, kad nuo to, kaip atrodo tinklalapis ir kaip jame išdėstyta informacija, irgi daug kas priklauso – į vienus įklimpsti ir neberandi kelio atgal, kituose pasimeti ir nuklysti į šoną, na, o yra tokių, kur viskas – kaip ant delno. Taigi kaip veikia būsimų Europos kultūros sostinių tinklalapiai?

Pradedu nuo 2008 m. sostinės – Liverpulio. Surinkus www.liverpool08.com, atsidaro „normalus“, t.y. vizualiai niekuo neišsiskiriantis tinklalapis, bet jo struktūra labai aiški – informacija apie miestą, renginiai, menai, bendruomenės, parama, organizatoriai, informacija norintiems prisidėti prie renginių organizavimo ir, žinoma, parduotuvė, kur galima nusipirkti futbolo kamuolį, marškinėlius, kuprinę ir dar visokių daiktelių su kultūros sostinės logotipu. Taigi veikiama visais frontais, čia „užsikabins“ ir kultūrinių renginių gerbėjas, ir pirkimo maniakas. Jei kur nors „įlendi“, visada išlieka pagrindinis meniu, tad niekur nereikia grįžti – tiesiog pereini į kitą skyrelį. Štai dabar iš parduotuvės stryktelėjau į „renginius“ ir radau tai, kuo anglai mane nuolat stebina – išsamią informaciją, kaip viską „pasidaryti pačiam“, t.y. organizuoti renginius kultūros sostinės metais. Ne tik paradus ir koncertus atvirame ore, bet ir bendruomenių gimtadienius, pažymint 800-ąsias paties Liverpulio metines. Norintiems tuo užsiimti, jau paruoštos organizatorių laboratorijos ir „pobūvių paketai“ su vėliavėlėmis, skrybėlėmis ir balionais. Viskas surašyta taip, kad atrodo labai paprasta pasinaudoti tais patarimais ir ką nors suorganizuoti – Liverpulyje aplink oficialią programą tikriausiai šurmuliuos ir įvairiausios iniciatyvos.

Na, užteks to Liverpulio. Kaipgi atrodo Stavangeris, kuris irgi taps kultūros sostine 2008-aisiais? Kaip ir pridera šiaurės miestui, jo tinklalapyje www.stavanger2008.com dominuoja šaltos spalvos ir griežta struktūra – viskas sudėliota į tris stačiakampius užapvalintais galais, kuriuose tekstams erdvu. Todėl susidaro nepaprastos tvarkos ir aiškaus planavimo įspūdis. Visa medžiaga sutelpa į tris kategorijas – kas vyksta dabar, renginiai ir viskas apie kultūros sostinės organizavimą. Idėja pristatoma ir trumpu filmuku, patvirtinančiu, kad Norvegija – tikrai kalnų ir fiordų šalis, tik kultūros sostinės metais kalnus okupuoja ne slidininkai, bet styginių kvartetas, o pabaigoje į bedugnę nurieda dviratininkas, kaip paskui paaiškėja, su parašiutu. Norint panaršyti kitą skyrelį, tenka grįžti atgal, nes meniu nematyti. Pagaliau pasiekiu renginius ir pirmas dalykas, kurį ten pamatau – tai „Oskaras Koršunovas Teaterkompani“, išskirtas į svarbiausių renginių puslapį. Visi renginiai pristatomi tokiu pačiu – pailgos nuotraukos ir trumpo pranešimo – formatu, todėl smagu į juos baksnoti ir atidarinėti, taip pamažu sužinant vis daugiau. Smagus tinklalapis, bet tokios įvairovės ir netikėtumų kaip Liverpulyje čia nerasi.

Dabar persikeliu į su Vilniumi suporuotą Lincą – www.linz09.at/de/index.html. Čia iškart trinkteli ryškių modernistinių nuotraukų montažas – miestas siekia patraukti dėmesį. Bet nors užrašai šiek tiek ir pradingsta vaizdų gausoje, jie vis dėlto pakankamai ryškūs ir iškart jau pagrindiniame puslapyje pamatau nuorodą į Vilnių – atrodo, Lincui mūsų partnerystė svarbi. Čia daugiau informacijos apie mūsų kultūros sostinę nei Vilniaus tinklalapyje apie Lincą. Bet užteks žiūrėti į save. Bevaikščiojant iš skyrelio į skyrelį, į akis krenta vienas dalykas – spaudos konferencijų, organizacinio komiteto nuveiktų darbų sąrašų sąrašai (pažymėtas kiekvienas įvykis, su tikslia data – galima sužinoti, kada paskirtas direktorius, kada – vadybos direktorius, kada suformuota direktorių taryba ir t.t.). Kitaip nei Stavangeryje, čia tekstinės informacijos nepraskaidrina jokie vaizdai. Kai pamėginu pasprukti nuo tų sąrašų, patenku į forumą, kur klausiama: „Ar Lincas gražus?“ Arba galima pasižvalgyti po fotoblogą ir prirašinėti komentarų, bet visa tai – vokiškai, tad šioje vietoje man Linco gyvenimas užsidaro.

iliustracija

Vengrijos miesto Pečo tinklalapio www.pecs2010.hu titulinis puslapis (visiška priešingybė Lincui) sustabdo dangaus vaizdu – čia pūpso didžiulis maldos namų kupolas ir televizijos (taip spėju) bokštas (aišku, reklamuojamas dviejų kultūros lygmenų sambūvis). Į tinklalapį reikia specialiai įeiti – įeinu. Ir šalia būdingų skyrelių – apie Pečą, naujienų, miesto, nuorodų ir parduotuvės – susigundau kažkodėl atskirai išskirtu interviu. Pasirodo, mieste lankėsi Krokuvos kultūros sostinės renginių direktorė Danuta Głondys ir pareiškė, kad „Pečo paraiška buvo pati originaliausia ir įdomiausia“. Taigi miestas nepraleidžia progos pasigirti, bet tiek to. Įlendu į tai, kas vadinasi „Zsolnay bendrija“ ir tenka ilgai skaityti, kol šiek tiek pradedu suprasti, kad tai – bendrija, įkurta siekiant paremti kultūros sostinę. Tekstas surašytas mažomis pilkomis raidėmis, ilgas ir jį skaityti sunku. Lygiai taip pat pateikta informacija apie miestą ir jo istoriją – vargu ar turėsiu kantrybės gilintis, nors puslapis ir atrodo gražiai. Kaip ir Liverpulio tinklalapyje, čia jau galima nusipirkti visokių suvenyrų su logotipais, bet jokio įkvepiančio raginimo pirkti – tik daiktai, iškart ir prikišamai. O skyrelyje, kur pateiktos visokiausios nuorodos, Vilniaus būsimų kultūros sostinių sąraše iš viso nėra. Žinoma, Pečas dar ruošiasi, bet jau dabar galima pasakyti, kad nors jo tinklalapis ir stilingas, skaityti jį sunku, o tai nėra gerai turint omenyje eilinio internauto kantrybės atsargas.

Stambulas – www.istanbul 2010.org.tr. Čia kai kur mirguliuoja bėgantys tekstai ir daug baltos erdvės, kurioje be aiškios struktūros pribarstyta vaizdelių su aprašymais. Akį rėžia ryški alyvinė spalva. Bet, deja, nieko daugiau ir negaliu pasakyti, nes nerandu informacijos angliškai. Tikriausiai ją dar ruošia...

Eseno (2010) tinklalapyje http://en.kulturhauptstadt-europas.de/start.php pasitinka saliutai ir naktinis dangoraižių vaizdas su plaukiančiais žodžiais: „Atradimas, patirtis, judėjimas“. Iki 2010-ųjų dar toli, bet skyrelyje „atradimas“ jau apie galima rasti ne tik informacijos miestą ir visą regioną, bet ir kultūros programos apmatus, netgi su smulkiai aprašytais projektais, iš kurių matyti dvi dominuojančios temos – Rūras, kaip imigrantų regionas, ir menas virtualioje erdvėje. Tačiau skyreliai „patirtis“ ir „judėjimas“ gerokai mažesni ir kol kas neaišku, kuo juose nupasakota kultūros patirtis ir judėjimas skirsis nuo kultūros „atradimų“. Įdomu, kad atskirai išskirtas projektas „Dvyniai“, apimsiantis daugybę projektų, įgyvendinamų pasinaudojant per ilgą laiką susiformavusiomis partnerystėmis su kitais miestais. Žadamas internetinis forumas, kuriame tie miestai galės bendrauti ir bendradarbiauti. Šiaip tinklalapis dar tik pildomas, dar daug medžiagos jame tik vokiškai, bet jau dabar matyti, kad jis bus parankus, nors ir... neįsimenantis – tiesiog dar vienas spalvomis ir efektais mirgantis ekranas.

Talinas www.tallinn2011.ee atsiveria lėtai ryškėjant kultūros sostinės pavadinimui, užrašytam gotikiniu šriftu, ir temai – „Amžina pasaka“. Visa tai ir dar žalia spalva iškart nuteikia susitikimui su apsamanojusiu, praeities nostalgija gyvenančiu romantišku miestu. Tinklalapis sukonstruotas kaip knyga, lyg kokia saga. Visi tradiciniai skyriai pristatomi kaip knygos turinys. Kurį nors pavadinimą paspaudus, atverčiamas reikalingas puslapis, kurio pirmoji raidė apipavidalinta lyg viduramžių rankraščiuose – dar neteko matyti taip programiškai propaguojamos senovės, paprastai kultūros sostinės daro atvirkščiai – stengiasi ją nusipurtyti ir pasirodyti šiuolaikiškos. Tekstas smulkutis, bet čia pat yra „didinamasis stiklas“ – jį spustelėjus, atitinkama pastraipa atsiranda kitame atvarto puslapyje. Taip žaisti smagu, todėl sužinau daugiau, nei norėčiau, nors ir trūksta vaizdų – galėtų estai į tą rankraštį pridėti ir „iliuminacijų“. Amžinoje Talino pasakoje daug vietos skirta kitam kultūros sostinės titulo savininkui – suomių miestui Turku – ir šiuo ryšiu atvirai didžiuojamasi. Tad ten ir persikelkime.

Turku tinklalapis www.turku 2011.fi surinka oranžine spalva, kurioje ryškėja ir dingsta įvairūs suomiški žodžiai ir delnų atspaudai, o paskui atsiveria titulinis puslapis, taip pat oranžinis. Čia tarsi užtėkštame geltoname lapelyje keičiasi įvairaus amžiaus ir profesijų miestiečių norai: „Norėčiau, kad Turku būtų daugiau tramplinų“, „Turku – romantiškiausias Suomijos miestas“, „Turku daugiau deguonies“ ir t.t. Taip iškart patenki į bendruomenę, kuri, regis, gyvena linksmai. Tema, kaip ir spalva, priešinga snieguotos Suomijos įvaizdžiui – „Degantis Turku“. 2011-ieji dar tolokai, tad kaip ir Taline, šiame tinklalapyje daugiau aprašomos vizijos ir planai, nei pateikiama informacija apie konkrečius projektus, bet įspūdingų vaizdų pakanka. Čia galima atsiversti ir Turku paraišką, kurioje iškart sustabdo daugybės fotografinių portretų montažas – šypsosi Turku gyventojai, nusiteikę atšvęsti kultūros metus. Tinklalapis gyvas ir išraiškingas, nejučia imu šypsotis. Ir štai čia pagaliau randu Vilniaus kultūros sostinės tinklalapį www.culturelive09.lt – jis atsidaro.

Taigi už kurį tinklalapį balsuočiau po šio pasivaikščiojimo? Deja, tikrai ne už Vilniaus. Turbūt patogiausias ir gerai įsimenantis yra Stavangerio tinklalapis. Liverpulio tinklalapis įtraukia ir verčia užsibūti. Talino – tiesiog labai keistas moderniame Europos kultūros sostinių kontekste, o Turku kviečia pasilikti. Sunku pasirinkti vieną.

Parengė Agnė Narušytė