„Ašarų samba“ – linksmai liūdna Fausto Latėno kūryba

Muzikos informacijos ir leidybos centras „Šiuolaikinio kompozitoriaus“ serijoje išleido autorinę kompozitoriaus Fausto Latėno kompaktinę plokštelę „Samba lacrimarum“. Tai pirmoji šiemet 50 metų sulaukusio kompozitoriaus kompaktinė plokštelė, į ją surinkti reikšmingiausi jo kamerinės instrumentinės muzikos kūriniai, parašyti įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Kompaktinė plokštelė lapkričio 6 d. pristatyta Vilniaus mažajame teatre, jo vadovas Rimas Tuminas kompozitoriui įteikė Mažojo teatro ordiną, už ypatingus nuopelnus skiriamą garbingiausiems teatro žmonėms.

Faustas Latėnas priklauso itin ryškiai 50-mečių lietuvių kompozitorių kartai, kažkada taikliai įvardytai kaip „naujieji romantikai“. Visi jie žvelgė į juos supantį pasaulį su tam tikru priešiškumu ir pesimizmu, augo ir brendo mažuose draugų būreliuose, siejamuose bendros pasaulėjautos ir tam tikros donkichotiškos gelbėtojų misijos, dėmesio mažiems svarbiems gyvenimo dalykams ir meilės apraiškoms. Šalia bendraamžių Algirdo Martinaičio ar Vidmanto Bartulio Faustas Latėnas atrodė tikras enfant terrible, iš teatro terpės į akademinę muziką perkėlęs hipertrofuotą banalybę, ironiją ir muzikinį chuliganizmą, į kurį akademinė bendruomenė visuomet žiūrėjo su tam tikru nepasitikėjimu. Gal dėl to kompozitorius visuomet geriau jautėsi ir daugiausia dirbo teatro terpėje. Nuo F. Latėno kūrybos neatsiejami daugelis Rimo Tumino, Eimunto Nekrošiaus ir kitų teatro režisierių spektaklių.

Tačiau ir koncertinėje kamerinėje F. Latėno muzikoje yra nemažai teatriškumo, t. y. įtaigaus pasakojimo su savais pakilimų ir atoslūgių momentais, emocingumo, „juoko pro ašaras“. Kūriniai primena nedidelius muzikinius spektaklius, kuriuose kiekvienas muzikinis gestas turi tam tikrą konkrečią, dažnai tik autoriui žinomą reikšmę. Kompozitorius nesibaimina įvairių atpažįstamos muzikos reminiscencijų, keisčiausių hipertrofuotų kulminacijų ar provokuojančių junginių. Jis įsitikinęs, kad „vidinei įtaigai užkoduoti nebūtina dėlioti daugybės natų, nereikia daug arba įmantriai kalbėti. Viską galima sudėti į paprastus ir žinomus dalykus, į paprastą harmoniją.“

Kompaktinės plokštelės iniciatorė pianistė Dalia Balsytė teigia, kad F. Latėno kūrinius groja jau antra muzikų karta, ir groja su pasimėgavimu. Tai, anot D. Balsytės, dar sykį įrodo šios muzikos gyvybingumą, nevienkartiškumą. Jaunųjų atlikėjų interpretacijos įrašytos ir naujoje kompaktinėje plokštelėje, kurioje kamerinę instrumentinę muziką groja pianistės Indrė Baikštytė ir Dalia Balsytė, smuikininkė Rūta Lipinaitytė, altininkas Gediminas Dačinskas, violončelininkas Edmundas Kučinskas, fleitininkas Giedrius Gelgotas ir Čiurlionio styginių kvartetas. Iš viso – beveik 80 minučių muzikos. Plokštelę puošia įspūdingas menininko Algio Griškevičiaus tapybos darbas „Nojaus laivo restauravimas“, ją lydi informatyvi knygelė (teksto apie kompozitorius ir kūrinius autorė – Laima Slepkovaitė).

LMILC inf.