Boratas ateina

„Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“

Jo išvaizda liudija nepavykusį genetinį eksperimentą, bandant sujungti Frankenšteiną ir Chapliną. Jis kaip sugeba šlovina kazachų tautą, bet kazachai jo nuoširdžiai nekenčia. Jis mėgsta seksą kaip arklys avižas ir niekad negirdėjo apie politinį korektiškumą. Tai – Boratas. Pilnametražė ataskaita apie jo kelionę po JAV „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“ jau pasirodė Lietuvos ekranuose.

Iš tikrųjų Boratas yra Sacha Baronas Cohenas ir pasaulį išvydo 1971 m. spalio 13 d. Londone. Baronas – ne aristokratiškas titulas, bet angliška Barucho vardo versija. Cohenas yra puikų išsilavinimą įgijęs ir iš geros šeimos kilęs Anglijos žydas. Jis baigė istoriją Kembridžo universitete, diplominio darbo temai pasirinko žydų indėlį į kovą už pilietines teises 7-ajame XX a. dešimtmetyje. Jau studijuojant Coheną ėmė traukti scena, jis vaidino universiteto teatre. Baigęs studijas, Cohenas dirbo restorane, vėliau šlifavo komiko amatą kavinėse. 1994 m. jis sužinojo, kad „Channel 4“ rengia naujų pramoginių laidų vedėjų konkursą. Cohenas išsiuntė jiems kasetę su filmu, kuriame jis vaidino Kristo – reporterį iš Albanijos. Televizininkams patiko. Jis buvo pakviestas į programą „The Eleven O’Clock Show“, ji turėjo tapti „jaunimo balsu“. Po metų Cohenas jau turėjo savo laidą „Da Ali G Show“.

„Da Ali G Show“ receptas paprastas: apsimetantis repuojančiu gangsteriu tipelis klausinėja į studiją pakviestus svečius. Tai dažniausiai šio pasaulio galingieji, turtingi, garsūs, įtakingi žmonės. Tie, kurie įsitikinę, kad pasaulis priklauso jiems. Juo labiau laidos svečiai grožisi savimi, juo labiau yra pasipūtę ir neturi humoro jausmo, tuo geriau žiūrovams. Laidos šeimininkas daro visiško neišmanėlio įspūdį, kiekvienas klausimas išduoda jo tamsumą ir takto stoką. Taip jam dažniausiai pavyksta užmigdyti svečių budrumą. Jie nusileidžia iki laidos vedėjo lygio, naiviai manydami, kad taip labiau atitiks žiūrovų, pirmiausia jaunimo, lūkesčius. Ali G apsimeta, kad nemato, kai svečiai ima netekti kantrybės. Pastarieji, užhipnotizuoti televizijos kamerų ir jupiterių šviesos, nenori pasirodyti nemandagūs ir pasiekia kantrybės aukštumas.

Sėkmė kainuoja – po kelerių metų Cohenas turėjo perkelti savo šou į Ameriką, nes Anglijoje jis tapo toks populiarus, kad niekas nebenorėjo ateiti į jo laidą. Visi žinojo, kad tai satyra, ir vengė tapti pašaipų objektu. Tačiau Ali G greitai apsiprato ir už vandenyno: 2003 m. jis debiutavo HBO televizijoje ir iškart užkariavo žiūrovų širdis. 2004 m. šou įsikūrė „Sekso ir miesto“ paliktame plote.

Talentingas žmogus Cohenas neapsiriboja tik gangsteriu Ali G. Dalį jo programų sudaro reportažai, kuriuos veda Kazachstano televizijos reporteris Boratas Sagdijevas. Šio zodiako ženklas – bulvė. Ypatingi požymiai – vešlūs ūsai ir antakiai bei prastai tinkantis kostiumas. Boratas – erotomanas, bet toks žavus, kad net damos dėl to jam nepriekaištauja. Jis – antisemitas, bet toks simpatiškas, kad net politikai primerkia akį. Viename interviu Cohenas taip apibūdino savo personažą: „Šalia jo žmonės sau leidžia daugiau nei įprasta. Jie mato kažką, kieno pažiūros skandalingos, ir jaučiasi laisviau. Jie nuleidžia kartelę ir išlaisvina savo skandalingas pažiūras.“

Borato sumanymą Cohenas atsivežė iš kelionės po Pietų Rusiją. Originalas buvo gydytojas ir visai linksmas žmogus. Regis, kuriant Boratą komiką įkvėpė ir interneto legenda Nahiras Cagrimas. Tai – simpatiškas turkas, kurio asmeninis tinklalapis dėl nežinomų priežasčių sukėlė tikrą furorą. Su Cagrimu Boratą sieja ne tik išvaizda, bet ir meilė stalo tenisui bei spontaniški prisipažinimai, tokie kaip „I like sex“. Kitas, rečiau pasirodantis Coheno personažas yra homoseksualas Bruno – austrų mados ekspertas, fiktyvaus kanalo „Gay TV“ reporteris. Moteriškų manierų Bruno taikiniai būna save įsimylėję macho, homofobai ir religiniai fundamentalistai.

Iki šiol didžiausias komiko sukeltas diplomatinis skandalas – tiesioginė „MTV Europe Music Awards“ teikimo transliacija iš Lisabonos. Vakaro vedantysis Boratas pristatė savo tariamus tėvynainius kaip girtuoklius, rasistus ir seksistus, laukinius, kurie dėl pramogos šaudo šunis, o vyną gamina iš fermentuoto arklių šlapimo. Kazachijos užsienio reikalų ministerija notoje pagrasino komiką paduoti į teismą. Atsakymo nereikėjo ilgai laukti. Specialiai ta proga sukurtame filme Boratas užtikrino, kad nepalaiko jokių ryšių su Sacha Baronu Cohenu ir pritarė, kad „tą žydą reikia paduoti į teismą“. Visiškai rimtai jis pripažino, kad „nuo 2003 m. Kazachstanas yra toks pat civilizuotas, kaip ir kiekviena kita pasaulio šalis. Moterys čia gali keliauti autobuso viduje, homoseksualai jau nebeprivalo dėvėti žydrų kepurių, o mergaičių, kurias jau galima liesti, amžius pakeltas iki aštuonerių.“

Matydamas, kad įvykių kontrolė slysta iš rankų, britų ambasadorius Kazachstane užtikrino, kad „Cohenas nenori parodyti Kazachstano blogai, bet rodo vis dar gyvus britų visuomenės prietarus“. Kazachai nusprendė padaryti taip, kad niekas negalėtų apsilankyti Borato tinklalapyje, bet netikėtai jo sąjungininke tapo prezidento Nursultano Nazarbajevo duktė Dariga. Ji pirmoji suprato, kad neadekvati reakcija į Boratą gali labiau pakenkti jos šaliai nei pats Boratas. Užuot padavę Boratą į teismą, kazachai nusprendė nupirkti „The New York Times“ reklamą. Straipsnyje „XXI amžiaus Kazachstanas“ autoriai įrodinėjo, kad jų šalyje negaudomi romai ir negeriamas arklio šlapimas, demokratija, edukacija ir moterų teisės yra aukšto lygio.

Vis dėlto filmo „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“ herojus yra ne kazachų, bet Amerikos liaudis. Ji ne tokia išsilavinusi, civilizuota ir tikrai ne tokia tolerantiška, kaip save įsivaizduoja. Siužetas nesudėtingas: apsėstas idėjos vesti Pamelą Anderson Boratas keliauja po JAV. Kelyje jis sutinka daug įdomių žmonių, kalbasi su jais, kvailina juos. Jo ginklas yra absurdas, beje, būdingas britų komedijai jau ne pirmą dešimtmetį.

Cohenas labai retai „išeina iš vaidmens“, nemėgsta kalbėti apie asmeninį gyvenimą. Jis žaidžia su savo žiūrovais, vedžioja juos už nosies. Vieni jų juokiasi, nes mato, kad Ali G tyčiojasi iš mizoginiškos juodaodžių kultūros, kiti jame įžvelgia parodiją baltųjų, kurie taip žavisi juodųjų brolių kultūra, kad praranda savo tapatybę. Vieni juokiasi iš Borato – skurdaus ir buko giminaičio iš trečiojo pasaulio, kiti juokiasi iš jo aukų, iš Vakarų kultūros paviršutiniškumo ir politinio korektiškumo regimybės. Kas yra teisus? Matyt, visi po truputį. Pakanka prisiminti nemirtingą Nikolajaus Gogolio „Revizoriaus“ frazę: „Iš ko juokiatės? Iš savęs juokiatės“. Juk Sovietų Sąjungoje užaugęs Boratas tikrai skaitė Gogolį...

Pagal „Film“ parengė Kora Ročkienė