Teatras

Koršunovas ir Baricco kuria Mozarto „Užburtąją fleitą“

kronika

Režisierius Oskaras Koršunovas išvyko į Italiją režisuoti W.A. Mozarto operos „Užburtoji fleita“. Premjera įvyks gruodžio 12 d. antrame po Milano „La Scala“ pagal populiarumą Turino operos teatre. Operos libretą parašė ir netradicinės interpretacijos įgyvendinimui režisierių pakvietė pasaulinio garso italų rašytojas Alessandro Baricco, Lietuvoje pažįstamas iš knygų „Novečentas“, „Šilkas“, „Jūra vandenynas“, „City“, „Be kraujo“. Italijoje jis garsėja kaip profesionalus muzikologas. Originaliai A. Baricco interpretuojamą „Užburtąją fleitą“ padės kurti lietuvių desantas: muzikologė Rimantė Sodeikienė, scenografė Jūratė Paulėkaitė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė, vertėjas Kristupas Sabolius, aktoriai Rūta Butkutė, Egidijus Bakas ir Benas Šarka.

Lietuvių režisierius su Baricco susitiko 2003 m. Avinjone. Tuomet streikuojantys Prancūzijos darbininkai sužlugdė ilgametes tradicijas turintį teatro festivalį ir jame planuotą Koršunovo spektaklio „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ premjerą. Pažiūrėjęs spektaklio repeticijas A. Baricco susižavėjo lietuvių darbu. Vėliau Vilniuje jis lankėsi kituose Koršunovo spektakliuose ir pakvietė jį į Turiną.

Koršunovas prisipažino, kad tai vienas atsakingiausių darbų jo kūrybinėje biografijoje. Pasak jo, savaip Baricco interpretuojama Mozarto opera yra didžiulis akibrokštas konservatyviai Italijos muzikų bendruomenei, šįmet kartu su visu pasauliu mininčiai kompozitoriaus 250-ąsias gimimo metines.

Baricco „Užburtosios fleitos“ interpretacija operos pasakos pasaulį paverčia miestelio gyventojų realybe. Čia žymiausių operos solistų gretas papildys ryškiausi komedinio žanro aktoriai ir mimai. Pagrindinį vaidmenį operoje buvo susigundęs atlikti net pats Roberto Benigni. „Įsivaizduokime, kad miestelis ruošiasi valstybės funkcionieriaus, o gal net paties valdovo atvykimui. Ir nusprendžia pastatyti operą. Teatro impresarijui patikima prižiūrėti muziko darbą ir surepetuoti spektaklį. Likus mėnesiui iki neramų laukimą sukėlusio vizito, miestelio meras surengia darbo peržiūrą. Egzamine dalyvauja visas miestelis“, – pasakoja Baricco, perrašęs operos libretą. Tiesa, rašytojas išlaikė originalią „Užburtosios fleitos“ struktūrą – intarpai, kuriuose kalbama, sudėti tiksliai ten, kur juos dėjo Mozartas ir pirmasis libreto autorius Emanuelis Schikanederis.

Pagrindinė idėja, kurios laikosi visa kūrybinė komanda, – grąžinti kūriniui pirmapradį jo liaudiškumą ir gyvybę. Pasak režisieriaus, tai – bene vienintelė Mozarto opera, parašyta ne aikštingam dvaro teatro žiūrovui, bet miestelėnams, taigi sakraliniai dalykai čia susimaišę su liaudiškaisiais: „Atsižvelgėme ir į operos gelmę, jos ezoterinę pusę, arba – kaip įprasta sakyti – masoniškąjį sluoksnį. Tačiau manome, kad jį tiek pat turi atskleisti vaizdas, veiksmas, scenografija, kostiumai, kiek ir siužetas bei muzika. Mums svarbiau šiuolaikiškai iškoduoti „Užburtąją fleitą“, nei filologiškai tiksliai perteikti jos paviršių. Būtent taip ir turėtų būti šiais laikais interpretuojamos klasikinės operos. Žinoma, stengiamės surasti kompromisą, kad modernus, vizualus veiksmas, jo sukuriamos prasmės neužgožtų, netrukdytų, bet, priešingai, padėtų įsiklausyti į nepakartojamą Mozarto muziką.“

Sutikimą režisuoti Mozarto „Užburtąją fleitą“ Turino operos teatre Koršunovas juokais vadina „savižudybe“. Pasak jo, Italijos teatras sąmoningai renkasi kontraversišką operos interpretaciją, tačiau rizikuoja vardan naujos operos kokybės.

Ada Paukštytė