Dailė

Ermitažas – Guggenhaimo muziejus – Vilniaus meno centras

kronika

iliustracija
Guggenhaimo muziejus Bilbao (Ispanija)

Sostinės mero Artūro Zuoko kvietimu praėjusį savaitgalį Vilniuje lankėsi dviejų didžiųjų pasaulio muziejų – Guggenhaimo ir Ermitažo – vadovai. Guggenhaimo muziejaus direktorius Thomas Krensas, šio muziejaus Europos padalinio vadovas Nicolas Iljine’as bei Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis su miesto vadovais aptarė galimybes Lietuvos sostinėje vykdyti bendrą projektą.

Kol kas tai tik vizija, tačiau labai ambicinga. Įsivaizduokime erdvų, modernų, daugiafunkcinį kultūros centrą, suprojektuotą kurio nors pasaulinio garso architekto, iškilusį reprezentacinėje miesto dalyje, kad ir eižėjančio Sporto rūmų gremėzdo vietoje priešais Gedimino pilį. Įsivaizduokime vilniečių ir miesto svečių srautus, plūstančius į pasaulinio meno šedevrų parodas, rengiamas šio centro partnerių – Ermitažo ir Guggenhaimo muziejų. Kažkas panašaus atsitiko ir Ispanijos mieste Bilbao, kai miesto valdžia įkalbėjo Guggenhaimo muziejų įsteigti čia tarsi savo filialą. Bilbao meno centras netikėtai padarė traukos centru šį neišvaizdų Baskų krašto uostamiestį, pakeitė jo kultūrinį statusą.

Startinė Vilniaus pozicija, regis, net palankesnė. Unikalus senamiestis, šiauriausi Europoje baroko perlai, ganėtinai pagrįstos ambicijos tapti ne tik šalies, bet ir didesnio regiono centru. Stinga nebent ryškaus moderniosios kultūros akcento, kuriuo ir galėtų tapti įsivaizduojamas – ne lokalus, o tarptautinis – meno centras. Žinoma, jo veiklos koncepcija neturėtų būti grindžiama vien atvežtinėmis parodomis, būtina kaupti savą kolekciją, nuolatinę ekspoziciją, – tai susitikime akcentavo N. Iljine’as. Tačiau Lietuvos menui, turinčiam savas jau ne tik dailės, bet ir šiuolaikinio meno tradicijas, tai neturėtų būti nepakeliama užduotis. Svarbu, kad Lietuvos muziejininkai, kultūrininkai suvoktų tai kaip bendrą valstybinės svarbos reikalą. Ekspozicinio ploto pas mus niekada nebuvo per daug. Nebus jo per daug ir atsivėrus Nacionalinei dailės galerijai.

„Drąsiems, ambicingiems projektams dažniausiai lemta tapti tikrove“, – susitikime Vilniuje pasakė Ermitažo vadovas M. Piotrovskis. Svečiai papasakojo apie kitus vykdomus projektus Abu Dabyje, Londone, Venecijoje ir Amsterdame. Sutarta jau artimiausiu metu pradėti projekto Vilniuje galimybių studijas. Svečiams surengtoje vakarienėje dalyvavo ir ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Dvejus metus dirbome, kad įvyktų šis susitikimas Vilniuje, ir dabar reikės dirbti dar daugiau ir rimčiau, kad svajonė Vilniuje turėti pasaulinio lygio kultūros centrą taptų realybe. Svarbiausia, kad mūsų svečiai suteikė viltį, jog tai padaryti įmanoma“, – sakė meras A. Zuokas. Susitikimuose dalyvavo stambiausių Vilniaus muziejų ir galerijų vadovai – Nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė, Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas, – taip pat investicijomis į tokio kultūros objekto atsiradimą besidomintys verslininkai.

„7MD“ inf.