Keraminės kasdienybės objektai

Ona Grigaitė. „Nebūk didelis, būk reikalingas“ L. Ausylos nuotraukos

Vasara keramikams – intensyvaus darbo metas. Šiuo metu skirtingose galerijose veikia bent trys keramikos parodos. Pasižvalgykime po jas, vykstančias 42-osios tarptautinės keramikos akademijos asamblėjos proga.

Pirmiausia derėtų aptarti didžiausią parodą, eksponuojamą „Arkos“ galerijoje ir užimančią net keturias sales. Matome daugybę įvairiomis technikomis atliktų darbų. Tai ir funkcionalios keramikos pavyzdžiai, kartais demonstruojantys itin originaliai suformuotą priklausomybę nuo kasdienių daiktų ir originalios instaliacijos. Remigijaus Sederevičiaus porcelianinės blizgės darbe „Masalas žvejams“ ar Almos Daukšaitės-Mizienės „Šukos“ – objektai, tik konceptualiai imituojantys funkciją. Šie darbai ypač išsiskiria iš kitų dekoro savybėmis ir paviršiaus išraiškingumu, kai neįmantrių formų tūriai pavirsta unikaliais objektais sumaniai pritaikius skirtingus paviršiaus dekoravimo metodus. Žiūrovą taip pat stebina Kristinos Karkaitės-Mazūrienės „Papuošalai“ – gigantiškos karolių dalys. Autorė su humoru ir lengva ironija interpretuoja amžiną moters norą puoštis.

Ne viename darbe naudojami animalistiniai motyvai. Pavyzdžiui, Noros Blaževičiūtės kompozicijoje „Iš pasakos“ arba Onos Grigaitės darbe „Nebūk didelis, būk reikalingas“, kuriame žaidžiama su keraminiu zuikučiu ir vaikiškais kamuoliais.

Parodoje gausu konceptualių darbų: erdvinių, objektinių instaliacijų. Formos asketizmu, filosofinėmis įžvalgomis ir sąsajomis su žemės menu išsiskiria Aldonos Šaltenienės instaliacija „Šulinys“.

Šv. Jono gatvės galerijoje istorija perteikiama nuo ją pasakojančios nuotraukos iki miesčioniškumą simbolizuojančių keraminių skulptūrų.

Ryto Jakimavičiaus darbuose istorinės nuotraukos jungiamos su lietuvišku, prosenelių naudotu moliu. Šioje parodoje autorius nori parodyti savo tėvų kartos istoriją, kurią rado ir su kuria gyveno. Istorines nuotrupas menininkas paverčia universaliais, metaforiškais vaizdiniais. Jo sukurti darbai gali būti „pritaikomi“, tereikia žiūrovų sprendimo, ir mutuojančios figūros pavirs daiktais.

Tarp istorizmo ir šių dienų balansuoja Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė. Autorė žaidžia su senąja daile, fotografija, architektūra ir mitologija. Jos kūrybai būdingi daugiaprasmiai motyvai ir paradoksalūs deriniai: gražu – bjauru, menas – kičas. Stebina netikėtų detalių sugretinimai, keistos istorijos, formos ir turinio mįslės. Dailininkės darbai yra persmelkti teatrališkumo dvasios.

Saulius Jankauskas. „Krabų vakarienė“

Kita dailininkė, eksponuojanti darbus Šv. Jono gatvės galerijoje, – Jolanta Kvašytė. Autorė savo darbuose stipriau akcentuoja epikūrietišką dvasią, jos personažai atvirai mėgaujasi gyvenimo pilnatve. Hedonistinį džiaugsmą spinduliuoja ir vitališka plastika – lankstus, paslankus, trapios prigimties nepaisantis porcelianas. Į vištas panašios skiauterėtos būtybės kaip čigonų taboras keliauja iš vieno siužeto į kitą, adaptuodamos jį savo reikmėms.

Vieno kūrinio salėje Juozas Adomonis pristato parodą „Naujas 2006“. Ekspozicijoje rodoma daugybė įvairių dydžių raktų, kurie skiriasi ne tik masteliu, bet ir spalvomis.

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje eksponuojama 8-ojo keramikos simpoziumo „Harmonija“ menininkų paroda „Kasdienybės fragmentai“. Pasak parodos lankstinuko, čia eksponuojama kasdienybės fragmentų kolekcija: „nuo ironiškų greito maisto parafrazių iki filosofinių tylos apmąstymų, nuo gamtos pasaulio transformacijų iki kultūros archeologijos. Vieni menininkai akcentavo darbo proceso netikėtumus, kiti – formos, medžiagų ir formų kaitą. Autoriai plačiai pažvelgė į buityje naudojamus daiktus, ne vienas keramikas panaudojo ready made strategiją. Rasa Justaitė-Gecevičienė surinko nekasdieniškus kasdienės moters įrankius – buityje naudotus daiktus sujungė su kitų liekanomis ir sukūrė įsimintiną skulptūrinę instaliaciją. Sauliaus Jankausko darbe degimo metu kaip padėkliukai naudojami keraminiai „krabai“ susipynė į kamuolį ir virto „Keramiko košmaru“.“

Visas šias parodas sieja keramika ir jos artumas mūsų kasdieniškam gyvenimui. Savaip interpretuotas, išreikštas formų fantazijas keramikai panaudojo nebijodami eksperimentuoti.