Muzika

Griežia griežynė

Tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis – nuo koncertų iki kino

iliustracija
Grojimo kaulais čempionas Yirdy Macharas

Nenumaldomai bėga laikas. Žiūrėk, dveji meteliai pralėkė praskriejo, o „Griežynė“, atrodo, tik ir laukė, kad vėl galėtų atkeliauti. Kas ta „Griežynė“ ir ko jai čia reikia? Tai tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su įvairių tautų liaudies muzikantais, jų instrumentais ir tradicine muzika, o svečiams pademonstruoti lietuvišką muzikavimo tradiciją. „Griežynė“ Vilniuje vyksta kas antri metai. 1992-aisiais festivalį sumanė bei lig šiol kartu jo vairą laiko du instrumentinio folkloro entuziastai – kompozitorius Algirdas Klova ir Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojas, ansamblio „Duja“ vadovas Arūnas Lunys (šiemet festivalis rengiamas kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru, Vilniaus mokytojų namais, A. ir J. Juškų kultūros muziejumi bei Dzūkijos nacionaliniu parku). Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – griežyne liaudyje vadinamas smuikas. O juk smuikas yra vienas pagrindinių liaudies muzikos instrumentų ne tik Lietuvoje.

Šiemet į „Griežynę“ vėl atvyksta gražus būrys muzikantų iš kaimyninių ir tolimesnių kraštų. Kaimynams latviams atstovaus Salnavos krašto muzikantų kapela. Grupė kartu groja jau porą metų, yra populiari savo valsčiaus ir rajono vyresniosios kartos renginiuose. Iš Estijos atvyks smuikininkė Marju Varblane. Šiuo metu ji mokosi Viljandi kultūros akademijos Tradicinės muzikos fakultete, pati moko jaunuolius groti smuiku, dūdmaišiu, švilpynėmis, kanklėmis, dainuoti ir šokti. Į savo grupę Marju pasikvietė studijų draugus ir mokinius, kuriems dalyvavimas festivalyje bus puiki patirtis.

Kitoje Baltijos jūros pusėje esančios kaimynės Švedijos pasiuntiniais „Griežynėje“ bus šeimyninis kvartetas „Hogmarkarna“. Jam vadovauja Esbjörnas Hogmarkas, grojantis klavišiniu švedišku smuiku nyckelharpa. Šiuo instrumentu groja ir jo žmona Åsa Hogmark (Södergren) bei brolis dvynys Göranas Hogmarkas. Švedijos kaimynei Norvegijai atstovaus Kristianas Solvangas. Šiuo metu jis dirba Vilniaus universiteto Skandinavistikos centre. Groja norvegų liaudies dainų ir šokių melodijas fleitų šeimos instrumentais tusseflųyte (fėjų fleita) ir seljeflųyte (gluosnio obertonine fleita – liet. švilpa).

Nė vienas „Griežynės“ festivalis neapsieina be kaimynų lenkų. Šiemet atvyks grupė iš Suvalkų „Z Naroku“. Muzikantai reprezentuos tradicinę šio regiono šokių muziką – polką ir obereką. „Z Naroku“ groja ir iš kitų kraštų atkeliavusius šokius – fokstrotą, kazoką, valsą. Įdomu bus išgirsti ir pagrindinį grupės naudojamą instrumentą – pedalinį akordeoną, pagamintą XX a. pradžioje.

Iš karto dviem valstybėms – Danijai ir Škotijai – šiemet atstovauja pasaulio grojimo kaulais čempionas Yirdy Macharas. Jis gimė Glazge, Škotijoje, čia ir pradėjo mokytis. Apkeliavo daugybę šalių, ten gyveno ir muzikavo. 1982 metais apsigyveno Danijoje. Čia daug koncertuoja įvairiuose klubuose, festivaliuose, koncertiniuose renginiuose, radijuje ir televizijoje. Groja vienas ir su įvairiais Danijos, Škotijos, Airijos, Anglijos, Švedijos muzikais bei Skandinavijos grupėmis. Mėgsta dainuoti škotų dainas gimtuoju dialektu, taip pat groja būgneliu (bodhran), melodeonu ir švilpyne.

Tikimasi sulaukti ir ukrainiečių grupės „Guliaj gorod“. Grupėje groja Kijevo aukštųjų muzikos mokyklų absolventai, tyrinėjantys Centrinės Ukrainos muzikinio folkloro palikimą. Jų repertuarą sudaro folklorinių ekspedicijų medžiaga, kurią surinko patys muzikantai.

Dar du muzikantai „Griežynėje“ dalyvaus jau antrą kartą. Abu jie šiuo metu gyvena ir dirba Lietuvoje, abu nepamiršta savo šalių muzikavimo tradicijų. Kinas Lizhongas Wangas dar mokykloje savarankiškai išmoko groti daugeliu kinų liaudies instrumentų, grojo kinų liaudies instrumentų ansamblyje. Turkas Abdullah Boyrazas, tęsdamas šeimos tradiciją, groja tautiniu turkų instrumentu bahlama, kitaip vadinamu sazu.

Lietuvai festivalyje atstovaus specialiai šiųmetei „Griežynei“ susibūrę keturi Vilniaus bandonininkai virtuozai – Arvydas Kirda, Albinas Batavičius, Edmundas Širmulis ir Arūnas Lunys. Visi jie – labai skirtingi, įvairaus išsilavinimo, savita maniera grojantys muzikai. Jų repertuarą sudaro žymiausių Lietuvos kaimo bandonininkų pateiktos melodijos.

Festivalyje dalyvaus ir daug muzikantų iš Lietuvos kaimų bei miestų. Rugsėjo 6 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarant parodą „Styginiai muzikos instrumentai Lietuvos kaime“ įvyks ir koncertas, muzikuos puikūs atlikėjai: smuikininkai Jonas Danilevičius ir Vladas Tamašauskas iš Molėtų rajono, Feliksas Baltrušaitis iš Kauno rajono, vilniečiai Evaldas Vyčinas ir Gaila Kirdienė, cimbolų virtuozas Jonas Lechovickas iš Ignalinos rajono, Užpalių kultūros centro kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“. Na o parodoje bus eksponuojami senieji ir šių dienų meistrų pagaminti styginiai instrumentai iš Lietuvos nacionalinio, Panevėžio ir Ukmergės kraštotyros, Povilo Stulgos tautinės muzikos instrumentų muziejų fondų bei privačių kolekcijų.

Tą pačią rugsėjo 6-ąją 20 val. Mokytojų namų svetainėje vyks koncertas „Pasaulio melodijos“. Grupė gerų draugų nutarė pajuokauti – pažvelgti į pasaulio muziką pro „rožinius akinius“, pagroti pasaulio tautų melodijų ir žinomiausių roko bei popmuzikos šlagerių tradiciniais liaudies instrumentais.

Rugsėjo 7 d. nuo 15 val. festivalio svečiai linksmins vilniečius Pilies gatvėje, o 19 val. – sostinės kavinėse („Užupio kavinėje“, „Pilies menėje“, „Marceliukės klėtyje“, restoranuose „Aukštaičiai“, „Tores“). Savitas „Griežynės“ kino klubas „Skalvijoje“ veiks rugsėjo 8 d. nuo 11 valandos. Tą pačią dieną 15 val. Mokytojų namų svetainėje atsidarys tradicinė „Griežynės“ folkloro dirbtuvė. Čia svečiai pristatys savo instrumentus, pasakos apie jų gamybą, muzikavimo tradicijas, demonstruos atlikimo manierą, tradicinį repertuarą.

Didysis „Griežynės“ koncertas vyks rugsėjo 8 d. 18 val. Mokytojų namų Didžiojoje salėje. Jo metu dalyviai ir svečiai demonstruoja gražiausius ir vertingiausius savo repertuaro kūrinius. Klausytojui tai puiki proga išgirsti ir pamatyti visus muzikus drauge.

Paskutinės dvi festivalio dienos prabėgs Lietuvos kaime. Gražia „Griežynės“ tradicija tapo Lietuvos rajonų gyventojams „atvežti festivalį į namus“. Vis dar turime kaimuose šviesuolių, liaudies muzikos entuziastų, kurių muzika ir dainos skambės mūsų festivalio svečiams. Šie susipažins su kaimo žmonių buitimi ir muzika, o rugsėjo 9-osios vakare pademonstruos jiems savo meną Marcinkonių klojime. Jau nebe pirmą kartą festivalis baigiamas svetingoje Romos ir Eimanto Zalensų sodyboje. Rugsėjo 10 d. čia, Padubysių kaime (Vilkijos sen., Kauno r.), nuostabiame gamtos prieglobstyje ir liaudiškų skulptūrų muziejuje po atviru dangumi, paskutinį kartą nuskambės festivalio svečių muzika.

Parengta pagal festivalio inf.