Ar meną saugos spygliuota viela?

L. Kreivytės nuotr.

Liko vos daugiau nei dveji metai, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine. Miesto įvaizdžio kūrimo operacija jau prasidėjo. Kelių remonto aikštynu pavirto Vilniaus senamiestis, centras, periferiniai rajonai. Viešasis transportas, atlikdamas išminties deivės vaidmenį, apsiėmė šviesti sostinės gyventojus, kurie netyčia išgirdę „Devintąją simfoniją“ turėtų prisiminti rūstų Beethoveno portretą ant 2-ojo troleibuso. Menas ir toliau plinta gatvėse, o frustruojantis tautietis ir toliau tiesia pagalbos pirštą jį pakoreguoti.

Istorija apie Odminių skvere suniokotą 200 kilogramų (sveriančią kaip suaugęs šernas) plieninę portugalų menininko Nuno Vasos konstrukciją jau spėjo nuskambėti per visus žiniasklaidos kanalus. Vandalai išnyko, policija liko tuščiomis rankomis, o reaguoti reikia.

Vilniaus savivaldybė ir galerija „Vartai“ užvakar surengė kultūrinę-edukacinę akciją „Negalimi pietūs“ (nesugadinta Nuno Vasos skulptūra vadinosi „Galimi pietūs“). Akcijos metu spygliuota tvora buvo aptverti 3 objektai: sulaužytas suolelis Savivaldybės aikštėje, subyrėjęs šviesoforas ir liūdnai pagarsėjusi Nuno Vasos sūpuoklė. Plačiai pražergtos kojos, tvirtai su asfaltu sukibę kareiviški batai, kamufliažinės uniformos ir žalios beretės (kaip iš Ridley Scotto karinio filmo) anaiptol nepriminė bohemiškojo sostinės senamiesčio. Tokie naujojo Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko kareiviai atvyko saugoti meno.

„Šio projekto tikslas – paklausti, kokį miestą renkamės mes. Jame turi būti viskas laisva, tik reikia šiek tiek rūpesčio ir dėmesio. Toks miestas, kokį matome dabar, niekam nėra priimtinas“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

M. Andrulionytės nuotr.

Rodos, kaip simboliška, tačiau pagalvojus apie perspektyvas kasdien matyti šen bei ten patruliuojančius kareivėlius, saugojančius spygliuota tvora aptvertas menines vertybes, kyla klausimas: ar tai XXI a. laisva valstybė ar XX a. socialistinė respublika?

Per metus vandalų padaryta žala Vilniui atsieina milijoną litų. Patarimų, kaip imtis vandalizmo prevencijos, netrūksta. Siūloma griežtinti bausmes ar mažinti nepilnamečių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės amžių, instaliuoti filmavimo kameras ar sustiprinti policijos apsaugą. Arba sukurti atskirą parką, skirtą tokiems naikintojams. O gal net viešai paniekinti kiekvieną iš jų.

Tačiau akcijos rengėjai pasirinko kitą būdą pasibelsti į miesto gyventojų sąžinę. Studentai iškėlė plakatus su raginimais: „Negadink!“, „Nelaužyk!“, „Nedaužyk!“, o trys garsūs vyrai – Zuokas, Diavara iš „Skamp“ ir Olekas rėžė kalbas apie laisvą ir menui, o ne vandalizmui skirtą viešąją erdvę.

Ar tokios priemonės paveikios? Freudas su Jungu karste apsiverstų išgirdę, kad į pasąmonę, kuri nepriima neiginių, brukami didaktiniai „NE“. O lietaus užpultas Odminių skveras pritraukė daugiau žurnalistų, nei eilinių piliečių. Vis dėlto Ruklos žaidimų aikštelę primenantis sostinės centras susilaukė daug dėmesio. Ar tai bent šiek tiek atbaidys gadintojus, parodys laikas, tačiau akcijos pabaigoje Artūras Zuokas, talkinamas Viktoro Diavaros, masyviomis replėmis nukirpo spygliuotą vielą, ir menas vėl tapo prieinamas visiems.