Nauja šokėjų karta

Rūta Juodzevičiūtė šoka Nikijos monologą iš Ludwigo Minkaus baleto "Bajaderė" R. Mičiūno nuotr.

Jau kelerius metus klasikine choreografija ir atlikimo menu besidominčiųjų žvilgsniai nuo Nacionalinės baleto trupės vis labiau krypsta Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus link. Vienu laukiamiausių pavasarinio baleto sezono įvykių tampa baigiamasis Baleto skyriaus mokinių koncertas, leidžiantis apčiuopti naujausias klasikinio šokio atlikimo galimybes ir lietuviškos choreografijos tendencijas.

Gegužės 17 d. vykusiame koncerte prisistatė aštuoni Baleto skyriaus diplomantai, kuriuos mokė Audronė Sarokaitė-Domeikienė ir Aleksandras Semionovas. Atsakingai parengtame dviejų dalių koncerte tryliktokai užėmė įdomiausias ir bene sudėtingiausias pozicijas, leido apčiuopti į šią sunkią profesiją investuotų jų pačių bei jų pedagogų pastangų prasmę.

Prieš koncertą paskelbti kasmetinių premijų laureatai – lietuvių baleto legendos Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės sūnaus Vikio Olekos įsteigtą premiją pelniusi Rūta Juodzevičiūtė dėmesį atkreipė jau ankstesniuose pasirodymuose, o baigiamajame koncerte šoko Marios Taglioni partiją Cesare’s Pugni "Pas de Quatre", sukurto Antono Dolino, "entrée". Šokėja iškart atkreipė dėmesį grakščia, baletiška figūra, dailiomis, trapiomis linijomis, šokio stiliaus pojūčiu. Visas "Pas de Quatre" šokėjų ansamblis – R. Juodzevičiūtė, Simona Paciukonytė, Hilda Palkovskytė ir Kristina Markevičiūtė – stilingai parengtas Nelės Beredinos, paliko neblogą įspūdį, dėmesį atkreipė subtilūs šokio niuansai, atsakingai sukurti visų skirtingų romantinio baleto garsenybių įvaizdžiai. Aristokratiška, plastiška R. Juodzevičiūtės šokio maniera buvo papildyta jausmingomis, saikingai melodramatiškomis spalvomis, šokėjai pirmą kartą Lietuvoje atliekant įdomų, išraiškingą Nikijos monologą iš Ludwigo Minkaus baleto "Bajaderė" II veiksmo.

Jurgio Žalkausko premiją pelnę Simona Paciukonytė ir diplomantas Emilijus Miliauskas, kartu su bendramokslėmis ir 9 klasės mokinėmis pašoko ilgą, dramatiškai spalvingą sceną iš C. Pugni baleto "Esmeralda". Jaunoji šokėja įsijautė į romantiškos choreografijos stilistiką, grafiškais siluetais, ekspresyviomis epizodų užbaigomis akcentavo šokiu išgyvenamą dramą, paryškinamą beviltiškai svyrančiomis rankomis ir melodingai banguojančiais judesiais ant pirštų galų. Su E. Miliausku S. Paciukonytė šoko ir juslingą, emocingą, erotišką Jurijaus Smorigino sukurtą "Tango" pagal Astoro Piazzollos muziką, o su bendraklase Hilda Palkovskyte – "Lūžusį atspindį", taip pat sukurtą J. Smorigino, atskleidusio plastišką, gana laisvą, muzikalų abiejų šokėjų judesio pobūdį.

E. Miliauskas pasirodė kaip dėmesingas, reaguojantis į veiksmą partneris, įsiminęs išraiškingomis pozomis, turiningais žvilgsniais, kurie ypatingos energijos įgavo temperamentingoje Malūnininko farukoje iš Manuelio de Fallos baleto "Trikampė skrybėlė", jį pagal Leonido Miassine’o choreografiją pastatė Aušra Bagdzevičienė.

Sudėtingą epizodą iš Hermano Lovenskjoldo baleto "Silfidė" paruošė diplomantai Raminta Rudžionytė ir Mantas Daraškevičius. Jaunuosius šokėjus parengusi Neli Beredina silfidiškos išvaizdos R. Rudžionytei pasiūlė grakštaus, besvorio šokio stilistiką, o šokėja ją gana gerai išmoko, iškalbingus gestus papildydama tinkamomis veido išraiškomis, neblogai atlikdama ir gana sunkias įvairiais šuoliais paremtas choreografines kombinacijas. M. Daraškevičius, kurdamas Džeimso paveikslą, ryškino stipriąsias, žemiškąsias šio personažo charakteristikas, energingai, kiek sportiškai, kietokai atlikdamas šuolių ir sukinių derinius. Panašiai šokėjas interpretavo ir Bazilio variaciją iš L. Minkaus "Don Kichoto", atliko ją įsijautęs, gana tvarkingai, tačiau sausokai. Klasikinė plastika šokėjo kūno prigimčiai kol kas dar ne iki galo pavaldi, tačiau kartu su K. Markevičiūte ir E. Miliausku šokdamas "Bajaderės" Indų šokį artistas pasirodė pakankamai plastiškas ir ekspresyvus.

Labai artistiška Justina Vitkutė kiekvieną savo šokį nuspalvino džiugia, iškart žiūrovui persiduodančia nuotaika, nemeluota šypsena ir spinduliuojančiu žvilgsniu. Šokėjos temperamentas kompensavo jos pašoktos variacijos iš Peterio Hertelio "Tuščio atsargumo" formų kietumą, šiek tiek matomą ir kartu su kitomis moksleivėmis atliktame Mažųjų gulbių šokyje iš "Gulbių ežero", tačiau visiškai ištirpusį uždegančiame Baskų šokyje iš Boriso Asafjevo baleto "Paryžiaus liepsna", kurį su žiūrovus kaitinančia energija pašoko ir R. Rudžionytė bei vienuoliktokai Žilvinas Beniuševičius ir Marius Miliauskas.

Šalia diplomantų pasirodė visas būrys žemesniųjų klasių mokinių, iš kurių technine ir artistine branda išsiskyrė dešimtokė Kristina Gudžiūnaitė (ji buvo apdovanota ir J. Žalkausko premija), tiksliai ir energingai pašokusi P. Hertelio "Tuščio atsargumo" variaciją bei nustebinusi nuotaikinga, gyva Josefo Bayerio "Lėlių fėjos" interpretacija. Iš Jurgitos Droninos, su kuria iki šiol siejome šią įdomią ir sudėtingą klasikinę partiją, K. Gudžiūnaitė sėkmingai perėmė tikslią ir grakščią šokio formą, tvirtus sukinius, gražias, išbaigtas pozas. Dėl Lėlių fėjos dėmesio besivaržantys du Pjero (dvyliktokai Naglis Bierancas ir Antanas Tomsonas) šoko gana lengvai ir artistiškai. Šią savaitę K. Gudžiūnaitė dalyvauja tarptautiniame jaunųjų baleto artistų konkurse Moroje (Švedija).

Gaila, kad jokio naujo epizodo neparengė dvyliktokė Rūta Pipinytė, tačiau jos pašokta variacija iš "Esmeraldos" vėl patraukė dėmesį tikslumo ir plastiškumo deriniu, muzikaliai išraiškingomis pozomis.

Austėja Butėnaitė pasirinko Auroros variaciją iš "Miegančiosios gražuolės" – atrodė gražiai, tačiau jos šokiui stigo užtikrintumo, vidinės jėgos, kurios daugiau sutelkti pavyko efektingomis pozomis paremtame Petro Skirmanto sukurtame monologe "Amazonė". Galbūt ši šokėja koncerte ir neatskleidė visų savo galimybių, nors jos pasirodymas tarptautiniame Jacksono baleto šokėjų konkurse JAV buvo pastebėtas ir įvertintas Konektikuto baleto stipendija.

Koncertinio repertuaro požiūriu nudžiugino pirmą kartą Lietuvoje pastatytas "Pas de trois" iš L. Minkaus ir Ernesto Deldevezo baleto "Pachita" fragmentas – vienuoliktokų Gretos Gylytės, Aistės Klakauskaitės ir Gedimino Bubelio pastangos akivaizdžios, tačiau norint įveikti šį klasikinės choreografijos pavyzdį jų reikės dar daugiau.

Kaip visada, įdomūs buvo nauji choreografiniai darbai, kuriuos šalia J. Smorigino ir P. Skirmanto šių metų koncerte pristatė buvusios ir esamos baleto šokėjos – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės. Paprastas, nepretenzingas, atskleidžiantis atlikėjų aštuntokių sugebėjimus pasirodė Vilties Algutytės-Arliukienės sukurtas "Šokio eskizas", romantiškais, elegiškais jausmais ir plastiniais pustoniais pulsavo Rūtos Kudžmaitės-Daraškevičienės sukurta "Arija de Syrna", kurią neblogai pajuto ir perteikė dvyliktokai Kristina Tarasevičiūtė ir N. Bierancas, išradingai ir nuotaikingai Giedrės Tauskuvienės pagal Meredith Monk muziką sukurtus "Žvirbliukus" sučirškėjo-pašoko žavingai pasišiaušę ir išsiterlioję ketvirtokai.

Visa 2006 m. Baleto skyriaus absolventų klasė iš karto po koncerto gavo Tartu "Vanemuine" teatro baleto vadovės Mare Tomingas pasiūlymą dirbti šioje senoje ir įdomų repertuarą turinčioje trupėje – įdomu, ar panorės dėl jaunųjų baleto artistų pakovoti Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras?