Egzotikos ir spalvų sala

Sigito Staniūno darbai

Paveikslais virtę galerijos langai, gėlių girliandos, indai su vandenyje plaukiojančiais žiedlapiais ir smilkalų kvapas pasitinka dar neįžengus į ekspozicijos salę. Tai ženklai, tradiciškai lydintys Sigito Staniūno kūrybą ir kviečiantys susipažinti su dar viena menininko kelione į Rytus. Šį kartą tai – Taivanas.

Galerijos "ARTima" erdvę S. Staniūnas užvaldė sukurdamas savotišką ženklais ir simboliais išmargintą kelionės po Taivaną žemėlapį.

Paklaustas, kodėl parodą pavadino "Mėnesienos burė", S. Staniūnas atsakė, kad jį nustebino senoviniai tikrų aborigenų, atvykusių į Taivaną, burlaiviai, nes jie turi du tarsi mėnulių išlinkimus. Taivane žmonės tiki, kad mėnulis yra vienintelis dangaus šviesulys, prie kurio žmonės yra nuoširdūs, svajoja ir lieka savimi. Kalbant metaforiškai, burė yra elementas, nešantis žmogų per gyvenimą. Dėl to parodoje aborigenų laivo burė, kuri yra ir delčia, ir priešpilnis, ir vėją priimantis audeklas, yra tam tikras ženklas.

Ženkliškumas ir simbolizmas būdingas ne tik menininko tapybai, kur kiekviena spalva turi savo reikšmę, bet ir ekspozicijai. S. Staniūnui svarbi universali meno kaba, tam tikras reikšmių kodas, kurį jis stengiasi kurti tapydamas paveikslus, juos kabindamas ir į parodos erdvę įvesdamas įvairius elementus – Balio salos vietinių gyventojų rankų darbo kaukes, auksu žaižaruojančius Taivano moterų drabužius, vaikų žaidimus primenančius "sekretus". Kaip teigia S. Staniūnas, labai svarbu yra pati aplinka ir energija, kuri užlieja įžengus į galeriją – viskas naudojama visumai kurti.

Šalia didžiulių intensyvių spalvų drobių, kuriose vyrauja tradiciniai S. Staniūno kūrybos motyvai: mistinės, kaukėtos, ore plevenančios figūros, apatinėje galerijos "ARTima" ekspozicijų salėje išvystame tikros žaliuojančios lietuviškos pievos gabalą. Tai savotiška oazė, kontrastuojanti su spalvomis užlieta galerijos aplinka ir kartu simbolizuojanti S. Staniūno kūrybą kaip sapnų ir fantazijos salą kasdienėje realybėje.

Menininkas neapsiribojo nedidelės galerijos patalpomis – savo ryškiaspalvę kūrybą perkėlė ir į šalia esančio baro "Paparazzi" erdvę. Bare pastatytame ekrane rodyti budistinių šventyklų, vienuolynų, į meditaciją nugrimzdusių žmonių vaizdai, pereinantys į S. Staniūno perfomansų ir instaliacijų, atliktų svetur, filmuotą medžiagą. Videoinstaliacijos fone, skambant rytietiškai meditacinei Taivano muzikai, gyvai pritariant lietuvių muzikantams, S. Staniūnas atliko žaidimą primenantį perfomansą. Jo metu menininkas ant skaidraus, vandens pripildyto stiklo indo, kurio dugne buvo suberti stikliniai žaidimo rutuliukai, statė chaotišką, trapią konstrukciją iš kinų valgymo lazdelių. Judėdamas ratu aplink indą su vandeniu, S. Staniūnas vieną po kitos kantriai dėliojo lazdeles, o šios slydo žemyn, krito ant žemės ir vėl buvo lipdomos į visumą. Skambant muzikai visa tai buvo panašu į savotišką ritualą, meditaciją, kartu galima buvo justi subtilią ironiją ir dialogą su aplinka. Juk veiksmas vyko bare, vietoje, kur dažniausiai ateinama pavalgyti ir pasilinksminti. Naudodamas stiklo rutuliukus (žaidimo simbolį) bei rytietiškus valgymo pagaliukus, menininkas subtiliai ironizuodamas jungė Rytų ir Vakarų kultūras, stengėsi lietuvišką aplinką pripildyti egzotikos.

Prasibaigus parodos atidarymui, išsiskirsčius siautulingai žiūrovų miniai, galerijoje išliko Venecijos karnavalo, spalvų ir rytietiško juslingumo prisotinta atmosfera. Tuo galite įsitikinti patys apsilankę parodoje, kuri vyks iki birželio 3 dienos.