Elena Saulevičiūtė (1927–2006)

Operos meno gerbėjus ištiko skaudi netektis. Eidama 80-uosius metus mirė operos solistė Elena Saulevičiūtė.

Paliko mus sopranas, kuris nuo 1953 metų žavėjo savo skaidriu skambėjimu, nuoširdžia interpretacija ir giliu kuriamo vaidmens suvokimu.

Elena Saulevičiūtė gimė Kretingoje 1927 m., 1955 m. baigė Kipro Petrausko vadovaujamą dainavimo klasę tuometinėje konservatorijoje. Dar besimokanti trečiame kurse buvo pakviesta į operos teatrą soliste.

Jos vokalo šiluma, puiki sceninė išvaizda ir nuoširdumas paskatino ne vieną lietuvių kompozitorių kurti jai pagrindinius vaidmenis savo operose. Tai buvo dvi A. Račiūno, net keturios V. Klovos operos, B. Dvariono "Dalia", V. Laurušo "Paklydę paukščiai".

Šiandien jau gal nedaug kas pamena, kokie ryškūs E. Saulevičiūtės sukurti vaidmenys: G. Verdi operų personažų galerija – Aida, Amelija, Elena, Dezdemona (ją dainavo ir su Kipru Petrausku), jie puošė mūsų spektaklius; ar P. Čaikovskio Tatjana, Liza, Marija, Jolanta, A. Borodino Jaroslavna, S. Rachmaninovo Zemfyra, R. Leoncavallo Neda, G. Puccini Toska, R. Wagnerio Elzė, G. Gershwino Besė ir kt.

Šiandien tai sunkiai įsivaizduojamas solistės repertuaras. To galima pasiekti tik kantriai, atkakliai dirbant, taip, kaip dirbo ji – Elena Saulevičiūtė. Visų kolegų buvo mylima ir gerbiama, nes ir ji mokėjo gerbti ir mylėti.

Elena Saulevičiūtė buvo daugelio lietuvių kompozitorių kamerinių kūrinių pirmoji atlikėja. Koncertavo Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV, Anglijoje ir daugelyje Rytų Europos šalių.

Elena Saulevičiūtė pasitraukė iš operos scenos taikiai ir tyliai, kai suvokė, kad jau negali į ją žengti taip drąsiai... Taip, kaip ir šiandien – tyliai ir kukliai...

Teliks gražiausi prisiminimai apie taip skaudžiai užgesusią, tris dešimtmečius taip ryškiai švytėjusią mūsų operos žvaigždę Eleną Saulevičiūtę.

Vytautas Viržonis