Suskaičiuokime

"Aukso dulkės"

Sugalvojau naują televizijos žaidimą: žiūrovas, tiksliai pasakęs, kiek kartų mūsų televizijos pastaraisiais metais rodė Terry Gilliamo filmą "Baimė ir neapykanta Las Vegase" (TV3, 30 d. 23.10), laimės prizą. Aš jau nebesuskaičiuoju. Filmas tikrai įtraukia, Johhny Deppas – taip pat, jo narkotinės haliucinacijos primena lietuvių popsą, bet nejau visai nebėra ko rodyti? O gal tiesiog egzistuoja televizijų sąmokslas (po "Da Vinčio kodo" sąmokslus matau visur), jos susitarė, kad kai kuriuos filmus turi pamatyti kiekvienas Lietuvos gyventojas ir ne vienąkart? Žaidimas gali tęstis ilgai, juk tokių filmų – ne vienas ir ne du. Kad ir mano didžiai mėgstamą Curtiso Hansono neonoir "Los Andželas slaptai" (BTV, 26 d. 22 val.), Kathryn Bigelow "Keistas dienas" (TV3, 27 d. 22.40) ar Steveno Spielbergo "Kablį" (TV3, 28 d., 10 val.) – juos jau buvo galima išmokti atmintinai. Žinoma, tai geriau nei originalūs lietuviški paistalai apie mūsų aukštuomenę, "Euroviziją" ar sudegusius namus ir jų vaiduoklius. Ar pastebėjote, kad kokiai nors laidai, kuri trunka per pusvalandį, iš tikrųjų su kaupu užtektų dešimties minučių, bet mūsų kūrėjai sugeba tą pačią informaciją kartais net ta pačia intonacija laidoje pakartoti mažiausiai dešimt kartų. Įdomu, ar taip vyksta todėl, kad mes esame debilai, ar todėl, kad jie nesupranta, ką daro?

Jei jau pradėjau kalbėti apie vaiduoklius, vienintelis šią savaitę dėmesio vertas yra operos fantomas. Jo legendą įtvirtino būtent kinas. Teisininko, žurnalisto ir pigių romanų autoriaus Gastono Leroux knyga "Operos fantomas" pasirodė Paryžiuje 1910 metais. Ji greičiausiai būtų gana greit pamiršta, jei ne vienas Holivudo nabobų Carlas Laemmle, kuris nusprendė, kad ją reikia ekranizuoti. Tai atsitiko 1925 m., ir būtent šį filmą gegužės 31 d. 23.25 parodys LTV savo "Elito kine". "Operos fantomą" režisavo Rupertas Julianas, o pagrindinį vaidmenį sukūrė Lonas Chaney, vadintas "tūkstančio veidų žmogumi". Šio aktoriaus specializacija buvo keistos išorės personažai. Būtent nuo tada ir prasidėjo fantomo gyvenimas masinės kultūros tikrovėje, kuris nesibaigia iki šiol.

Po ne vienerių Amerikoje praleistų metų gimtojon Australijon grįžęs garsus režisierius Phillipas Noyce’as 2001 m. sukūrė filmą "Triušių aptvaras" (LTV, 27 d. 16.10). Sukurtas pagal tikrais faktais grįstą Doris Pilkington romaną (viena filmo herojų buvo jos teta), filmas atskleidžia nemalonią tiesą apie tai, kaip baltieji Australijos gyventojai elgėsi su aborigenais. Nuo pat dviejų kultūrų susidūrimo pradžios baltieji buvo įsitikinę, kad aborigenus reikia "kultūrinti", nešti jiems didžiąją baltųjų kultūrą, priverstinai diegti Vakarų civilizaciją. Todėl vaikai (ypač iš mišrių šeimų) buvo atimami iš tėvų, apgyvendinami našlaičių prieglaudose, kur jų laukė ne tik pažeminimas, bet ir labai konkreti tarnų ateitis. Tokia rasistinė politika eskaluota iki pat 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Filmo veiksmas nukelia į 1931-uosius. Trys filmo herojės mergaitės nusprendžia pabėgti iš tokios įstaigos ir grįžti namo. Jų laukia pusantro tūkstančio mylių kelias. Pabėgėles gaudo žiaurus policininkas, jį meistriškai suvaidino britų aktorius Kennethas Branagh.

"Rugiuose ties bedugne" gerbėjams siūlau atkreipti dėmesį į "Snobo kine" (LNK, birželio 1 d. 22.40) rodomą Burro Steerso filmą "Igbis išvažiuoja" (2002). Filmo herojus – taip pat maištininkas be priežasties, tik rodomas laikas – kitas, papročiai bei savižudybės būdai kitokie. Dar vieną istoriją apie narkotikus – tik papasakotą tarsi iš kitos, policininkų pusės, parodys LTV (1 d. 23.25). Tai Joe Carnahano filmas "Narkotikų skyrius" – keistoka istorija apie kaltę ir jos atpirkimą. Praeities paslaptys, kaltė, meilė susieja ispanų režisieriaus Manuelio Guttierrezo Aragono filmo "Likimo posūkis" (BTV, 28 d. 22 val.) herojus. Prisipažinsiu, kad žiūrėdamas filmą labiau įsiraukiau ne į sudėtingą siužetą, o į nuostabią Kantabrijos kalnų gamtą. Jos vaizdai suteikia filmui tikrumo ir naujumo.

Britas Michaelas Winterbottomas gali kurti filmus apie viską – Gvantanamo kalinius, Afganistano pabėgėlius, bepročius, Sarajevą, klasikinės literatūros herojus. Jis išbandė daug stilių ir žanrų, todėl, manau, kad Jūsų, mieli skaitytojai, nenustebins Winterbottomo 2000 m. sukurtas filmas apie aukso ieškotojus "Aukso dulkės" (BTV, 30 d. 21.25). Filmas perkelia į 1867-ųjų Kaliforniją, praėjus dvidešimčiai metų po garsiosios aukso karštligės. Airis Danielis (Peter Mulan) tada svajojo greitai susikalti kapitalą. Jam tai pavyko, Danielis tapo galingas ir turtingas. Tačiau dabar jo laukia susitikimas su praeitimi – prieš dvidešimt metų visiškai girto Danielio mainais už auksą atiduotomis žmona ir dukra… "Aukso dulkės" gali sudominti savo plastika – tiksliai atkurtomis istorinėmis detalėmis, išraiškingais žiemos peizažais ir aktorių ansambliu – filme taip pat vaidina Sarah Polley, Mila Jovovich, Nastassja Kinski, Wesas Bentley.

Jūsų – Jonas Ūbis