Profesionaliai ir nuoširdžiai

Gegužės 18 d. Vilniaus rotušėje skambėjo gan retai atliekama kamerinė vokalinė muzika. Šio vakaro svečias – dainininkas iš Norvegijos Steinas Skjervoldas (baritonas), Griego akademijos Bergene (prof. Haroldas Bjorkoy’us) ir Norvegijos valstybinės muzikos akademijos (prof. Barbro Marklundas ir prof. Hakanas Hagegardas) absolventas. 2003 m. jis stažavosi Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje pas prof. Elisabeth Bengtsosn-Opitz. Surengė rečitalių Norvegijoje ir kitose šalyse, atliko skandinavų, vokiečių, prancūzų, anglų, rusų kompozitorių kūrinius. 2002 m. debiutavo W.A. Mozarto operoje "Visos jos tokios" Guglielmo vaidmeniu. Vėliau dainavo Sido partiją B. Britteno operoje "Albertas Herringas" ir Dankairo G. Bizet operoje "Karmen".

Koncerte Vilniuje jam talkinusi pianistė Giedrė Muralytė-Eriksonė, sėkmingai baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalauro ir magistro studijas prof. H. Radvilaitės klasėje, tobulinasi meno aspirantūroje pas prof. P. Geniušą ir doc. V. Dabkutę. Stažavosi Graikijoje, Jonijos universitete, pas prof. L. Vassiliadį. Koncertavo kaip solistė, koncertmeisterė ar kamerinių ansamblių narė Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Vokietijoje. Pelnė tarptautinius apdovanojimus jaunųjų muzikantų konkurse "Citta di Barletta" Italijoje 2002 m. (II vieta), Nikolajaus Rubinšteino tarptautiniame pianistų konkurse Prancūzijoje 1999 m. (III vieta).

Maloniai stebina pianistės kūrybingumas. 2005 m. gruodžio 6 d. drauge su Steinu Skjervoldu ji surengė J. Brahmso ciklo "Die schöne Magelone" ("Gražioji magelonietė"), op. 33, ir E. Griego dainų koncertą. Kūrybinė partnerystė su tokio aukšto profesinio lygio dainininku, koks yra Steinas Skjervoldas, be abejonės, suteikia naujų meninių impulsų ir galimybių tobulėjimui.

Koncerto pradžioje skambėjusi L. van Beethoveno "Adelaide", op. 46, – sentimentų persmelkta meilės poema, kaip koncertinė arija buvusi labai populiari Beethoveno laikais, ir šiandien jaudina, kai yra atliekama su tokia jaunatviška aistra ir nuoširdumu. L. Beethoveno ciklas "An die Ferne Geliebte" ("Tolimajai mylimajai"), op. 98, – kompozitoriaus vokalinės lyrikos viršūnė. Kaip spėjama, šio kūrinio išraiška susijusi su jo autobiografija. 1812 m. Beethovenas rašė laiškus mylimajai, kurios vardas nežinomas iki šiol. Cikle nėra aiškių kontrastų, bet gausu lyrinių niuansų. Pirmos dainos svajingumą ir švelnumą antrojoje keičia įsimylėjėlio mintyse išnyrantis peizažas, kurio apsuptas herojus norėtų amžiams likti su mylimąja.

Pats laikas pagirti mūsų svečią. Tai puikus klasikinę vokalo manierą valdantis dainininkas: išlygintas registrų skambėjimas, gražus sodrus tembras, ryški psichologinė įtampa. Ypač išraiškingai skambėjo vienos natos rečitavimas vidurinėje dalyje. Trečios dainos triolinę pulsaciją ir mažoro bei minoro kaitą G. Muralytė-Eriksonė perteikė spalvingai, lengvai paryškindama linkėjimus mylimajai plukdančio upelio čiurlenimą. Ciklo kulminacija virto tikru himnu meilei. Tauriai, su didele meninės išraiškos jėga skambėjo dainininko balsas. Solistas puikiai jaučia ir perteikia Beethoveno kunkuliuojančią, sprogstamą vidinę energiją. Dainininko profesionalumas gražiai dera su nuoširdumu. Atlikimui būdingas laisvės pojūtis. Kiekvienas žodis turi savo skambesį ir spalvą, savo vietą frazėje, akcentą. S. Skjervoldui visiškai svetimas sentimentalumas ir paviršutiniškumas. Jis tobulai varijuoja išraiškos priemonėmis, tempu, frazuote, todėl dramaturginis veiksmas atrodo neįtemptas, atskleidžiantis bendrą nuotaiką.

Šie puikūs dainininko bruožai ypač sužibėjo atliekant J. Brahmso dainas. Vokalinė J. Brahmso lyrika labai tiko S. Skjervoldo asmenybei. Dainos kupinos aistros, švelnumo, nevilties. Lyrika nėra išoriškai efektinga, todėl reikalauja iš atlikėjų išgyvenimo gilumo. Vyriškai ir tauriai nuskambėjo pirmoji daina "Auf dem Kirchhofe" ("Kapuose", ž. D. Liliencrono), op. 105, – sukauptas apmąstymas apie nebūtį su choralu pabaigoje.

"Der Gang zum Liebchen" ("Kelias pas mylimąją", ž. F. Böhmischo), op. 48, sukėlė visai kitus vaizdinius. Parašyta lendlerio ritmu, kupina austrų liaudies dainų intonacijų, daina buvo atlikta labai šiltai, su humoro gaidele, lengva skeptiško herojaus autoironija. "Von ewiger Liebe" ("Meilė trunka amžinai", ž. J. Wentzigo), op. 45, – baladės, dialogo formos daina. Tekste supriešintos dviejų herojų – aistringo jaunuolio ir kuklios mergaitės – replikos sužavėjo atlikimo drąsa ir pavirto tarsi maža teatrine miniatiūra. Dainininko balsas pavergė savo vaizdinių jėga ir grožiu.

Nemažiau įtaigiai atlikta daina "O wuss’t ich doch den Weg zurück" ("Kad aš žinočiau kelią atgalios", ž. K. Gotho), op. 63. Tai viena iš daugelio J. Brahmso dainų, kuriose išreikšta aistringa žmogaus svajonė sugrįžti ten, kur laukia ramybė ir paguoda.

Koncerto kulminacija virto B. Britteno "Septyni Michelangelo sonetai", op. 22: XVI sonetas "Si come nella penna e nell’ inchiostro" ("Kaip mene egzistuoja"), XXXI – "Ache piu debb’io mai l’intensa vogliam" ("Kodėl aš lieju degantį troškimą"), XXX – "Veggio co’bei vostri occhi un dolce lume" ("Pro tavo akis aš įžvelgiu švelnią šviesą"), LV – "Tu sa’chi’io so, signior mie, che ti sai" ("Tu žinai, mano pone, kad aš žinau"), XXXVIII – "S’un casto amour, s’una pieta superna" ("Jeigu yra tyra meilė"), XXIV – "Spirto ben nato, in cui si specchia e vede" ("Kilni dvasia..."). B. Michelangelo sonetai, kaip sakė T. Mannas, tai ne tiek eilės, kiek tiesioginė kančios, netekties, meilės ir ilgesio išraiška. Dainininko balsas čia atsiskleidžia visu grožiu, ne tik tembro, dinamikos, bet ir būsenų prasme. Puikią garso emisiją, atitinkančią turinį, išgavo ir pianistė, ypač trečiajame sonete "Pro tavo akis aš įžvelgiu švelnią šviesą".

G. Muralytė-Eriksonė turi gebėjimą pajausti dainininko vibracijas, prisitaikyti tembriškai, pratęsti, paryškinti ar papildyti vokalinę išraišką. Pianistei teko nelengvas uždavinys prisitaikyti prie aštrių, nekokybiškų fortepijono tonų. Tokioje prestižinėje salėje šeimininkai turėtų rūpestingiau prižiūrėti instrumentus. Kaip visada, vakarą šmaikščiu, taikliu, o kartu romantišku žodžiu papuošė Viktoras Gerulaitis. Malonu, kad atlikėjai sulaukė dėmesio ir paramos iš Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje. Belieka palinkėti jauniesiems atlikėjams tęsti kūrybinį bendradarbiavimą, ir lauksime naujų koncertų.