Pasaulyje Kodasaną savaitę LondonePaulina Pukytė Kaip jau ne kartą rašiau šiuose puslapiuose, aktorius Ianas McKellenas man visada gražus senas ar jaunas. Todėl maniau sau: eisiu pažiūrėti to "Da Vinčio kodo", šiaip, dėl juoko, nors ir žinau, kad dvasiškai smarkiai nepraturtėsiu. Bet paskui pažiūrėjau gal minutės reklaminę iškarpą neva geriausias gabaliukas parinktas ir supratau, kad tikrai neisiu, net ir dviejų valandų brangaus gyvenimo laiko man pagailo. Spaudoje pasirodė straipsniai su tokiomis ir panašiomis antraštėmis: "Ar "Da Vinči kodas" susilaukė nors vienos geros recenzijos?" Juose pateikiami epitetai iš "Variety", "Hollywood reporter", "Rolling Stone" et al: perkrautas, nykus, gremėzdiškas; nuobodus, monotoniškas, bukas; persūdytas, pervaidintas, pompastiškas, formalus, plepus, medinis, išpūstas, vangus.
Bet nieko, Kanų kino festivaliui atidaryti per prastas nepasirodė.
Cituojamas ir "New York Post", kuris varo taip: "kietas, greitas trileris, lygiai toks pat išmintingas ir žavus, kaip ir Dano Browno bestseleris." Be abejo, šį pasažą galima perskaityti dvejopai. Lygiai tokiais pačiais epitetais galima būtų apibūdinti ir visą Euroviziją. O labiausiai lietuvių "dainą"? Tai ir labai gerai. Būti blogiausiu iš blogų (o kartu dar ir gauti aukštą vietą) iš tiesų puikus laimėjimas. Be abejo, toks ir buvo tikslas. Kas gali norėti "iš tikrųjų" laimėti tokį prarūgusį konkursą? Sako, ta proga gerb. M. Mikutavičius pateikė genialią frazę (net apsidžiaugiau): "Negaliu patikėti, kad toks mėšlas pateko į finalą". Paskui paaiškėjo, kad, girdi, žiniasklaida neteisingai interpretavo jo žodžius. Pasirodo, jis pasakė, deja, visai ne genialią frazę: "Mėšlas, mes patekom į finalą". Kur toliau tai yra, ką veiksim kitų metų Eurovizijoj? Logiškas kitas žingsnis scenoje susprogdinti bombą. O dar sako, kad mes humoro jausmo neturim. Užtat mes turim ironiją! Stebėdama eilinius lietuvius, padariusius vienokius ar kitokius įstatymo pažeidimus, darau išvadą dažnam lietuviui ironija yra tiesiog įaugusi į kraują.
LIETUVIŠKA IRONIJAPjesė
Veikėjai: Pareigingas policijos pareigūnas Pagiringas Lietuvos pilietis Veiksmas vyksta vieno Londono rajono policijos skyriaus apklausos kambaryje Nr. 3. Policijos pareigūnas: Jūs neprivalote nieko sakyti, bet jeigu paklaustas nepaminėsite to, kuo vėliau remsitės teisme, tai gali pakenkti jūsų gynybai. Viskas, ką pasakysite, gali būti panaudota kaip įrodymas. Areštuotas lietuvis: Nu žinau, žinau aš tas jūsų nesąmones. Policijos pareigūnas: Ko vakar užėjote į tą parduotuvę, kurioje buvote areštuotas? Areštuotas lietuvis: Ko ko nu ko užeinama į parduotuvę? Policijos pareigūnas: Į parduotuvę užeinama pirkti, o jūs pavogėt iš jos du vyno butelius. Areštuotas lietuvis: Kokio vyno aš viskį vogiau. Policijos pareigūnas: Čia parašyta vyno. Areštuotas lietuvis: Nu kad, rodos, viskį ėmiau. Gal girtas buvau. Policijos pareigūnas: Ar jūs bandėte už tas prekes susimokėti? Areštuotas lietuvis: Nu kur susimokėti?! Už kokius pinigus? Policijos pareigūnas: Pas mus svarai sterlingų. Areštuotas lietuvis: Nu jo. Policijos pareigūnas: Ką ketinote daryti su tuo alkoholiu? Areštuotas lietuvis: Ką ką išpilti! Nu kas daroma su alkoholiu? Policijos pareigūnas: Apieškojus jūsų krepšį, jame buvo rastas peilis. Areštuotas lietuvis: Nu koks ten peilis? Ten darbo įrankis. Policijos pareigūnas: Kam jums reikalingas tas peilis? Areštuotas lietuvis: Kam kam žmonėms žudyti. Nu kam dar? Policijos pareigūnas: Tuomet jūs esate kaltinamas ne tik vagyste, bet ketinimu nužudyti, kadangi pats tai pripažinote. Lietuvis juokiasi. Uždanga. |