Aktoriaus fotografijų paroda

Nuo lapkričio 15 d. Jaunimo teatre vyksta aktoriaus Rimgaudo Karvelio fotografijos paroda "Jaunimo teatro žvaigždės 1965–2005". Aktorius ryžosi eksponuoti daugiau nei šimtą Jaunimo teatre kūrusių ir tebekuriančių menininkų portretinių fotografijų. Iki teatro sezono pabaigos veiksiančioje parodoje žiūrovai turės galimybę pamatyti Jaunimo teatro įkūrėjos režisierės Aurelijos Ragauskaitės, Jaunimo teatrui vadovavusių režisierių Vytauto Čibiro (1968–1971), Dalios Tamulevičiūtės (1974–1988), Antano Šurnos (1992–1997), Algirdo Latėno bei režisieriaus Eimunto Nekrošiaus fotoportretus, taip pat daugelio Jaunimo teatre vaidinusių ir tebevaidinančių aktorių – Rolando Butkevičiaus, Algirdo Grašio, Eugenijos Pleškytės, Ferdinando Jakšio, Elvyros Žebertavičiūtės, Nijolės Gelžinytės, Irenos Tamošiūnaitės, Rolando Kazlo, Andriaus Bialobžeskio, Neringos Varnelytės ir daugelio kitų portretus.

1933 m. liepos 8 d. Kaune gimęs aktorius fotomenu domisi nuo jaunystės. 1957 m. baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Rimgaudas Karvelis 1956–1963 m. dirbo aktoriumi Kapsuko (Marijampolės), 1963–1965 m. Klaipėdos dramos, o nuo 1965 m. – Jaunimo teatre.

Šimtą įvairiausių likimų scenoje išgyvenęs, su keturiasdešimčia režisierių bendradarbiavęs, vienas ryškesnių charakterinių vaidmenų atlikėjas R. Karvelis šiandien mielai prisimena ypač brangų Čelestino vaidmenį, kurtą dar artistinės karjeros pradžioje Marijampolės dramos teatre. Tragikomiškas Čelestino iš spektaklio "Būk vyras, Čelestino" atrodė tarsi specialiai Rimgaudui parašytas. Su dideliu pasisekimu aktorius vaidino jį Marijampolėje, vėliau Klaipėdos teatre. Bet labiausiai R. Karvelį išgarsino Žeronto vaidmuo Jaunimo teatro spektaklyje "Skapeno klastos" pagal Moličre’o komediją, kurią režisavo V. Čibiras. "Aš ir sakau kaip "Skapeno klastose": velnias mane nešė į tas galeras – į teatrą. Bet jeigu jau atnešė, tai visai nesigailiu. Teatras man – šventė. Ir įdomus gyvenimas, ir jaunystė, ir meilė. Ką aš veikčiau be teatro? Būtų tragedija. Dabar teatre daugiau vaidina jaunimas, bet aš darbo turiu. Repetuoju naujame spektaklyje, kviečia radijas, televizija. Kaip vaidmenį kuri, taip ir fotografiją. Labai gera fotografuot, kai žmogų gerai pažįsti. Pats dirbdamas Jaunimo teatre fotografuoju tai, ką tikrai gerai pažįstu. Per daugelį metų supratau: jei iš 36 kadrų pavyksta pora – tikras džiaugsmas; konsultuojuosi su profesionalais, bet fotografuodamas ieškau žmogaus organikos, prigimties, vidaus. Mano tikslas buvo užfiksuoti aktorių per jo kuriamą personažą. Aktoriaus portretas – galimybė sustabdyti akimirkai gyvą, ekspresyvų, vidinį turinį skleidžiantį žmogų. Tikrą Aktorių – su kostiumo detale, grimu, kažkuo akyse, ne tik gražų, bet ir įdomų." Karvelis džiaugiasi, kad pavyko realizuoti seną svajonę – išsamia ekspozicija pristatyti daugelį žymių, Lietuvos kultūrai ypač nusipelniusių teatro kūrėjų, jo asmeniniame fotografijos ir kino archyve užfiksuotų net nuo 1965 metų. Iš turimos medžiagos galintis net keletą dokumentinių filmų apie Jaunimo teatrą sumontuoti aktorius vėl žada pradžiuginti ateinančių metų pavasarį – mūsų laukia susitikimas su "Jaunimo teatro jaunyste".