Siuvinys: Lietuva – Suomija

Silja Puranen. "Sodas II"

Vis dar M. Žilinsko dailės galerijos sales okupavusią Kauno meno bienalę "Textile ’05" lydėjo per dešimt mažesnių tekstilės parodų, kiekviena savitai žavi ir unikali. Dar sykį sugrįždama prie lydinčiųjų bienalės parodų, norėčiau prisiminti Linos Jonikės kuruotą siuvinio parodą, eksponuotą Egidijaus Rudinsko Grafikos galerijoje Kaune. Čia siuvinėjimo galimybes, techninius įgūdžius ir novatoriškus sprendimus demonstravo devynios lietuvių ir dvi suomių tekstilininkės. Paroda, pavadinta "Siuvinys: Lietuva – Suomija", deklaravo skandinaviško ir lietuviško siuvinio dialogą, bet šioje parodoje nėra siuvinėtojų vyrų, kurių ne taip mažai dalyvavo "Textile ’05". Skandinavija norom nenorom asocijuojasi su moterų emancipacija, tad vyrai siuvinėtojai ten – toks pat natūralus dalykas, kaip ir moterys ministrės. Tarkime, "Textile ’05" parodoje eksponuojamas norvego Johno K. Rausteino siuvinėtų lininių rankšluosčių komplektas pavadinimu "Visų amatų meistro rankšluostinė siena" – tai sąmoningas visuomenėje gyvuojančių stereotipų griovimas. Pasirinkdamas "moterišką" amatą (dažnai net ne menu, o rankdarbiu laikomą techniką), autorius siuvinėja "vyriškus" motyvus: technikos ir elektros prietaisus, tarytum oponuodamas rankdarbių tradicijoje dominuojantiems dekoratyviems ir spalvingiems siuvinių raštams, o kartu kviesdamas apsvarstyti tikrąją ar greičiau įsivaizduojamą moters ir vyro priešpriešą.

Nors L. Jonikės kuruotoje siuvinio parodoje ir nebūta vyriškų kūrinių, moterų dygsniai taip pat neapsiribojo vien dekoratyvumu ar nuosaikiu turiniu. Panašiai kaip ir ketvirtosios bienalės lydinčioje siuvinio parodoje, šios ekspozicijos kūriniai – tai moteriškojo pasaulėvaizdžio atspindys ir atvėrimas.

Parodos viešnios – suomės Mia Damberg ir Silja Puranen – gerai žinomos savo šalyje ir užsienyje. Silja Puranen – ketvirtosios tekstilės bienalės "Geroji ir išvirkščioji pusės" laureatė ir viena šių metų bienalės "Textile ’05" kuratorių – atsiuntė kūrinį "Sodas II". Tai erdvinis tekstilinis paveikslas su judesio jutimo davikliu, apšviečiančiu siuvinėtą piešinį iš vidaus, lyg erdviniame vitraže. Tik įsijungus vidiniam apšvietimui ant nėriniuoto moteriško apatinuko, kuris yra siuvinio pagrindas, išryškėja raštas – moters genitalijas ir krūtis apraizganti ornamentinė kraujotakos sistema, valdoma centrinės kompozicijos dalies – širdies. Bemaž anatominį paveikslą, sukomponuotą pasitelkus audinius, nėrinius ir siuvinėjimą, Silja Puranen panaudojo "išverstos moters" metaforai sukurti.

Mia Damberg fotografinį savo atvaizdą, atspaustą ant audinio, pagyvino išsiuvinėdama lūpas ryškiai raudonais siūlais, besitęsiančiais nuo burnos per visą nedidukės galerijos ilgį. Kūriniu "Interaktyvus autoportretas: aš juokiuosi ar verkiu" suomių dailininkė kvietė žiūrovus psichologiniam dialogui gana aštraus vaizdinio fone.

Lietuvių tekstilininkių siuvinių temos įvairavo. Štai Jūratė Petruškevičienė, pasiuvusi pagalvėlę iš floristiniais motyvais siuvinėtų skiautelių, Mantė Marcinonytė, padabinusi galerijos langą kimštu ryškiaspalviu gėlėtu siuviniu, ar Zita Inčirauskienė, papuošusi "Auksinę žuvelę" gausybe sagučių vietoj žvynų, tarytum žaidė dekoratyvumu, kuris yra vienas tekstilės privalumų. O Inga Likšaitė ("Textile ’05" parodoje pelniusi aukščiausią apdovanojimą technologijos kategorijoje), pristatydama kūrinį "Juoda-balta", žiūrovui leido mėgautis profesionalumu. Dailininkė demonstravo itin tiksliu mašininio dygsnio žingsniu sukurtą metaforinio ir realistinio portreto samplaika dvelkiančią kompoziciją. Almyra Weigel tą patį motyvą – moters veidą – interpretavo itin specifiškai: objektą "Makiažas" ji suformavo iš siuvinėtų vatos tamponėlių, skirtų makiažui nuvalyti. Smulkiai ir kruopščiai siuvinėdama ant vatinės nosies dailininkė paliko pudros pėdsakų, ant lūpų – lūpų dažų atspalvį, ant užmerktų akių vokų – juodo tušo žymes. Lyrika ir nostalgija parodoje dvelkė Audronės Petroševičiūtės "Severiutė – mano ilgesys" – jaunos moters portretas su paukšte, siuvinėtas plonyčiais siūlais ant pilkšvo veltinio. Kur ne kur tyčia paliktos "nublukusios" siuvinio detalės, lengvas ir grakštus piešinys – trapi nuoroda į vaikystėje gyventą slaptą pasakų pasaulį, antrąją galimybę mintimis nukeliauti ten, kur niekas neras – į susikurtąją tikrovę. Prie vaikystės klausimu "Kas tu esi?" prisilietė ir Rasmos Noreikytės siuvinys. Jaunoji menininkė ant šviesaus kartūninio sijono ne siūlais, o plaukais išsiuvinėjo dvi susikibusias rankas – tvirtą tėvišką ir gležną vaiko rankelę.

Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. "Keptuvė"

Audronė Valčiukienė ir Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė kūrinių motyvu pasirinko virtuvės (dar vienos "moteriškos priedermės") atributus. A. Valčiukienės veltuose dubenėliuose žiūrovai galėjo skaičiuoti gausybę siuvinėtų baltų ryžių kruopų. Tuo tarpu Severija išsiuvinėjo kitą patiekalą – kiaušinienę – kiaurai per metalinę keptuvę...

Loretos Bilinskaitės-Burke didelio formato siuvinys "Garbinimas" tapo ryškiu parodos ekspozicijos akcentu. Tai – natūralaus dydžio anglų futbolininko Davido Beckhamo figūra. "Garbinamasis" stovi į šonus iškėlęs rankas ir šiek tiek sukryžiavęs kojas, lyg Nukryžiuotasis. Pasitelkusi ikonografinį komponavimo būdą, dailininkė kvestionuoja moralines ir religines nūdienos visuomenės nuostatas, vertybių sistemą. Šalia didžiulio kruopštaus ir iki smulkmenų detalaus siuvinio eksponuotos nuotraukos, atskleidusios kūrinio įgyvendinimo procesą. Auksiniais, šilkiniais, prabanga tviskančiais siūleliais futbolo pasaulio garsenybės atvaizdą siuvinėjo Anykščių apylinkių kaimo moterys. Nuotraukose būta ir tiesioginių Nukryžiuotojo Kristaus ir "nukryžiuotojo" Beckhamo paralelių.

Unikaliais siuvinėjimo sprendimais garsių kauniečių Jolantos Šmidtienės (erdvinis siuvinėjimas) bei Linos Jonikės (nuogybę "pridengiantys" keliasluoksniai siuviniai) vis dar eksponuojami "Textile ’05" bienalėje M. Žilinsko galerijoje, kur, beje, gausu šios technikos pavyzdžių ir temų. Siuviniai, atlikti įvairiomis rankinio ir mašininio dygsnio technikomis, prabyla ne tik siužetais, spalvomis, bet ir faktūromis. Juos šildo tiesioginis atlikėjo rankų prisilietimas. Ne paskutinėje vietoje lieka ir atpažinimo džiaugsmo elementas – daugelis moterų vis dar moka ar prisimena vaikystėje pas močiutę ar mokykloje išmoktą kryželio dygsnį ar tiesią siūlę.