Muzika

Gitarų šventės

kronika

Lapkričio 5 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mažojoje salėje įvyko gitaros muzikos koncertas. Atlikėjai – "Duo Lapoli" (Ester Poli ir Leopoldo Saracino) iš Italijos ir "Corona" gitarų kvartetas (Peras Dybro Sorensenas, Volkmaras Zimmermannas, Kristianas Gantriisas, Mikkelis Andersenas) iš Danijos. Programoje – J. Tamulionio "Perpetuum Mobile" trims gitaroms, op. 292 (premjerą atliko V. Zimmermannas ir "Duo Lapoli"); D. Scarlatti Dvi sonatos ("Duo Lapoli"); J. Tamulionio Sonata dviems gitaroms, op. 25 ("Duo Lapoli"); Th. Morley’aus Trys madrigalai; J. Tamulionio "Per Sonare a Quattro", op. 257 ("Corona" kvartetas). Pagrindiniai koncerto rengėjai – Lietuvos klasikinės gitaros asociacija "Motus Recto", Danijos kultūros institutas; aktyviai prisidėjo ir kompozitorius Jonas Tamulionis. Rimta proga – Niujorke esanti kompanija "Albany Records" paruošė kompaktinę plokštelę "Rinktiniai Jono Tamulionio kūriniai gitarai", ji, kaip praneša kompanijos atstovė Susan Bush, lapkričio mėnesį pradedama pardavinėti.

Koncertas vyko labai jaukioje aplinkoje, gausiai susibūrusi publika labai palankiai sutiko ir atlikėjus, ir kompozitorių. Įžanginį žodį apie bendrus projektus su partneriais iš Danijos tarė ir atlikėjus pristatė "Motus Recto" prezidentas Gintaras Kamsiukas. Norint įtikti visų skoniams, tarp trijų Jono Tamulionio kūrinių buvo įterptos ir baroko bei Renesanso autorių kūrinių aranžuotės.

Štai kelios mano trumpos replikos. Premjerinis kūrinys skambėjo lygiai šešias minutes, trys gitaristai atliko "nesibaigiančias" melodijas. "Perpetuum Mobile" atlikėjai pradėjo tyliai (tai priverčia klausytojus suklusti), ilgainiui augindami pjesės garsą ir įtampą. Gana minimalistinis kūrinėlis nuskambėjo visai nenuobodžiai, nors ir nepasižymėjo turtingas faktūra. Premjerinį opusą 292, sukurtą 2004 m. specialiai atlikėjams jų užsakymu, publika priėmė labai gyvai ir plojo net 19 sekundžių. V. Zimmermannas padėkojo kompozitoriui už kūrinį, pripažindamas, kad atlikėjai turėjo techninių problemų. Laimingas ir sujaudintas autorius irgi tarė trumpą kalbą.

Kaip kontrastas premjerai sekė itališka muzika – D. Scarlatti klavyrines sonatas e-moll ir A-dur atliko "Duo Lapoli". Tai – lyg dueto apšilimas prieš atliekant Jono Tamulionio Sonatą dviem gitaroms, parašytą, berods, 1978 metais vokiečiams Monikai ir Jurgenui Rostams. Ši sonata – jau sudėtingesnis kūrinys, jame jaučiama gitaros muzikos novatoriaus (ir baroko muzikos žinovo!) Leo Brouwerio įtaka. Kaip ir dauguma kitų, šis Jono Tamulionio kūrinys gimsta arba prasideda nuo tylos, garsas auga po truputį. Tai dramaturginiu požiūriu logiška ir visai pateisinama, tačiau blogai, kai daug gitarai parašytų veikalų prasideda panašiai. Juk šis muzikos instrumentas tikrai turi daugiau ir įvairesnių galimybių...

Sektinas pavyzdys jaunimui – Jono Tamulionio imlumas informacijai ir naujoms idėjoms. Pavyzdžiui, išprovokuotas L. Brouwerio "Estudios sencillos" (dvi serijos po 10 paprastų etiudų), J. Tamulionis sukūrė savo 11 etiudų (jie įgroti į CD), o flamenko maniera panaudota pjesėje, kadaise parašytoje Filharmonijos kaimo kapelai, vadovaujamai buvusio simfoninio orkestro primarijaus Mykolo Melničenkos. J. Tamulionis vienas pirmųjų mūsų kompozitorių sėdo prie kompiuterio. Beje, tai galbūt lėmė tam tikrą muzikos sausumą – daug kas jo muzikoje yra išprotauta. O kartais norėtųsi, kad būtų ir gaivališkos tėkmės, gyvo "ispaniško" temperamento.

Duetą pakeitė kvartetas. Tris anglų Renesanso madrigalus, kuriuos galėtų atlikti ir moksleivių ansamblis, gitarų kvartetas "Corona" skambino ramiai, solidžiai (lyg būtų britai). Po to vakaro rengėjai kreipėsi į susirinkusią publiką. Danijos kultūros instituto direktorė Audra Sabaliauskienė pristatė partnerį: svarbiausias žmogus tarp Lietuvos gitaristų – tai Gintaras Kamsiukas, asociacijos "Motus Recto" prezidentas. Tai jis, kai festivalis "Gaida" nepripažino Jono Tamulionio pakankamai alternatyviu autoriumi, padėjo pakviesti kvartetą į Lietuvą. Asociacijos dėka kvartetas "Corona" tapo dažnu mūsų svečiu ir aktyviu J. Tamulionio kūrinių propaguotoju. Beje, vakaro metu skambėjusį keturių dalių kūrinį "Per Sonare a Quattro", danai pirmą kartą atliko 1998 metais Kopenhagoje. Vėliau atsirado galimybė šį kvartetą atlikti autoriaus gimtinėje. 1999 m. spalį "Corona" pasirodė Šiaulių, Alytaus, Kauno ir Vilniaus koncertų salėse. Per "Gitaros pavasario 2001" festivalį Vilniuje su J. Tamulioniu sutarė ruoštis kompaktinės plokštelės įrašams. Tuo tikslu mūsų kompozitorius savo gitarai skirtų opusų aruodą papildė nauju kūriniu – "Perpetuum Mobile". Dabar mūsų gitaros mėgėjai, ir buvę, ir nebuvę tame šeštadienio koncerte, turės galimybę įsigyti pirmąją plokštelę, kurioje bus lietuvių kompozitoriaus įvairūs kūriniai gitarai ir dviem, trims, keturioms gitaroms.

Po trijų dienų gitaristai, jų šeimos ir draugai jau rinkosi į Vilniaus rotušę. Čia įvyko dėstytojo Juliaus Kurausko suburto ir vadovaujamo gitarų orkestro pristatymas. Vakarą žaismingai vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Tai puiku ir žavinga, kai scenoje matai net 24 gitaras, iš kurių nuoširdžiai stengiasi išgauti kuo gražesnį garsą 12 gitarisčių ir 12 gitaristų. Dauguma gitarų geros kokybės. Apie tokias gitaras prieš 30 metų, sovietmečiu, negalėjome net svajoti.

23 gitarų palydėtas Saulius S. Lipčius atliko populiarųjį A. Vivaldi Koncertą D-dur, RV 93. Kai prasidėjo lėtoji koncerto dalis, mano užrašyta pastaba: "dieviškas skambesys". Tikrai gerai skamba naujoji gitara.

Publikai reikalaujant, jaunajai solistei Reginai Bagdanavičiūtei teko kartoti ispanų dainą "Punto de Habanera". Koncerto programą vainikavo 5 dalių Jono Tamulionio "Gitarų šventė", parašyta šiam gitarų orkestrui 2003 metais. Nepavyko išsiaiškinti, kurios šventės dalys yra fiestas ir kurios juergas (tariama chuergas; tai – šventės su išgėrimais), bet galima nujausti. Širdingai sveikinu poną Julių nuveikus gražų darbą, vertą palaikymo ir ateity.

Sigitas Šilinskas