Svarbiausias iš menų

Alainas Resnais ir Nicole Garcia filmuojant "Mano dėdulę iš Amerikos"

Jei koks nors marsietis kelias dienas iš eilės pasižiūrėtų LTV "Panoramą", jis nuspręstų, kad Lietuvoje svarbiausias iš menų yra kinas. Visą savaitę žinių laida "nagrinėja" nacionalinio kino finansavimo klausimus. Keliolika metų niekam nerūpėjo nei lietuvių kinas, nei jo finansavimas. Aš net abejoju, ar prieš kokį mėnesį ponia Rita Miliūtė būtų sugebėjusi išvardyti tris lietuvių kino režisierių pavardes. Pinigus visada skirstė ekspertų komisijos, kiekvienais metais likdavo daug nepatenkintų, bet kam tada rūpėjo mirusiu laikomas lietuvių kinas? Manau, kad ir dabar jis niekam nerūpi – nei LTV, nei politikams. Šuo pakastas kitur: Naujasis Darbo partijos paskirtas kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas neatsargiai pareiškė, kad Nacionalinė televizija (LTV) mažai dėmesio skiria kultūrai. Jis, matyt, nežinojo, kad LTV vadovai kritikos nepripažįsta. Kad LTV žurnalistų tendencingumas yra laikomas jų privalumu. Jis nežinojo, kad nesavikritiški yra ir dauguma lietuvių kino kūrėjų, prodiuserių (ypač tų, kurie viešai ir ne kartą apsivogė) ir platintojų, kuriems visada bus mažai pinigų. Todėl dabar turime tipišką lietuvišką skandalą. Niekas nekalba apie ydingą Kino įstatymą, kurį prieš kelerius metus priėmė Seimas ir kuriame užprogramuotas dar ne vienas potencialus skandalas. Visiems reikia šviežio lietuviško kraujo. Kraujo bus. Kinas juk – aistrų menas.

Dar prieš kelerius metus bet kuri televizija gal ir nebūtų išdrįsusi taip akivaizdžiai manipuliuoti žiūrovais, pateikdama tik vienos pusės nuomonę, bet dabar profesionalumas ar bent išoriniai jo bruožai beveik visiškai išnyko iš ekrano. Tauta mielai pasiduoda televizijų manipuliavimui. Gal esu pernelyg ciniškas, bet man lietuvių mentaliteto, lūkesčių ir intelektualinio pajėgumo matuoklis yra LNK laida "Antroji banga". Šį pirmadienį joje matėme jauną moterį, kuri patikėjo žiniuoniu, pažadėjusių jos dukros smegenų vėžį išgydyti per mėnesį ar net mažiau. Pasirodo, svarbu tik negerti nieko šalto ir viskas praeis. Jau esu rašęs apie naujuosius viduramžius, bet kito palyginimo negaliu rasti. Itin susijaudinau, kai laidos pabaigoje vedėja Audrė Kudabienė pasmerkė kunigus, kurie nepripažįsta antrojoje laidos dalyje parodyto stebuklo: prieš dešimtį metų mirusi dailininkė esą sugriįžo vėle baigti paveikslų apie Kristaus kančias. Abejoti kunigais – madinga, bet kartais gal reikia įsiklausyti ir į jų nuomonę? Šiaip ar taip, viduramžių istoriją jie gerai išmano.

Racionalūs argumentai niekam nereikalingi. Racionalumas yra kliūtis, nes jis verčia pažvelgti į save iš šalies. Taip pasižiūrėjus, vaizdelis išties nekoks. Bet juk niekam tokio vaizdelio nereikia. Reikia ko nors gražaus. Neseniai nusipirkau kalendorių su propagandinais Liaudies Kinijos plakatais. Juose daugybė rubuilių vaikų ir vešlių gėlių žiedų. Vaikai iš plakatų sako mums, kad myli savo nuostabią tėvynę, o jų mamos džiugiai šypsosi studijuodamos Marxo ir Lenino veikalus. Dažniausiai mamos vaizduojamos su kiaulėmis, stirnomis, karvėmis – kolektyvinėse fermose. Vaikai – su triušiukais. Triušiukai tokie pat apvalūs kaip ir vaikučiai. Kalendorių užbaigia pirmininko Mao frazė, kurią norėčiau dedikuoti mūsų televizijoms:"Armija be kultūros yra silpna armija, o silpna armija negali nugalėti priešo". Lietuvių televizijų dabar yra legionai, bet jų priešai esame mes. Paradoksas, bet mes – kultūringi, subtilūs, rafinuoti, romantiški, poetiški ir nepakartojami, nuolat pralaimime. Pirmininkas Mao klydo.

Tiems nuolat pralaimintiems ir nelaimingiems LTV "Elito kine" (kovo 2 d. 23.10) primins 1978 m. sukurtą Alaino Resnais šedevrą "Mano dėdulė iš Amerikos". Gal jis kažką paaiškins. Didysis ir niekad nenuilstantis prancūzų eksperimentatorius kažkada šiuo filmu pašiurpino ne vieną savo gerbėją. Vaidybinę juostą įkvėpė žmonių elgesį tyrinėjusio mokslininko biologo Henri Laborit darbai ir eksperimentai. Filme lyginamas žmonių ir žiurkių elgesys analogiškose kritinėse situacijose. Gilindamasis į savo draugo Laborit eksperimentus, Resnais tarsi nori suteikti šiuolaikiniam racionalizmui istorinį ir mokslinį pagrindą. Režisierius rodo tris personažus – karjerą didelėje įmonėje padariusį valstiečio sūnų (jaunas ir dar pakankamai lieknas Gerard’as Depardieu ), aktorę (Nicole Garcia) ir šiuolaikinį Rastinjaką (Roger Pierre) – ir lygina jų likimus. Žmogiškose žiurkių lenktynėse nugali tie, kas atsiduria už gėrio ir blogio ribos, todėl Resnais skatina pasipriešinti blogiui ir naujiesiems rastinjakams. Viename interviu jis sakė, kad reikia suvokti žmogaus polinkį suteikti sau malonumą nuolat kartojant tai, kas kažkada buvo malonu: "Tai lemia mūsų elgesį. Polinkį į malonumą nuolat stiprina auklėjimas, įspūdžiai, kurių neturime patys nuo savęs slėpti". Tačiau filme yra ir daug kitų prasmių: lygindamas žmones ir žiurkes, Resnais rodo, kad kartais tai, kas lengvai pavyksta gyvūnams, būna sunku žmogui. Kalbėdamas apie filmą, Resnais tvirtino: "Aišku, aš manau, kad politikai turi išmanyti biologiją. Bet juk jie niekad neužsiima eksperimentais. Būtent tuo ir skiriasi mokslininkas ir politikas… Kai eksperimentuojama, aštuoni kartai iš dešimties būna nesėkmingi ir reikia viską pradėti iš naujo. Politikas taip pat kuria loginę seką. Jo eksperimentas arba vyksta, arba nevyksta. Tačiau kai jis vyksta ir neatitinka jo teorijos, politikas pasitenkina tuo, kad nukerta viską, kas netelpa į teoriją. Jis išsaugo teoriją nepaisydamas nieko ir prieštaraudamas visiems…"

Nežinau, ar Laborit numatė eksperimentus su prozaku, bet, man regis, tai taip pat atitinka jo teorijas.LNK "Snobo kinas" (3 d. 22.35) parodys Eriko Skjoldbjaergo filmą "Prozako karta" (2001). Kaip supratau, tai ir pas mus gerai žinomos knygos ekranizacija, kurioje pagrindinius vaidmenis kuria dvi netipiškos Holivudo žvaigždės Christina Ricci ir Anne Heche.

Užtat tipiškiausios – Nicole Kidman ir Tomas Cruise’as – vaidina Tony Scotto filme "Griaustinio dienos" (LTV, 27 d. 21 val.). Filmas pasakoja apie automobilių lenktynininkus (dar viena ekstremalaus malonumo rūšis), bet ne tai svarbiausia. Jis turėtų labiau sudominti romantiškų istorijų mėgėjus, nes būtent šio filmo filmavimo aikštelėje susitiko niekam nežinoma jauna australų aktorė ir Holivudo žvaigždė. Po šio filmo jie tapo pora. Kidman tada sulaukė savo dėdulės iš Amerikos. O mums su jumis savojo dėdulės, manau, dar teks palūkėti.

Jūsų – Jonas Ūbis