Dūris sėkmės ideologijai

ŠMC televizija debiutavo 2004 m. spalio 20 d. skelbiama, kad kiekvieno trečiadienio vakarą TV 1 kanalu transliuojamas realybės metašou ir menininkų filmai.

Kas yra Šiuolaikinio meno centro televizija, tiesą sakant, sunkoka apibrėžti, juolab kad per visą transliavimo laiką laidos išvaizda, struktūra ir turinys nuolatos keitėsi ir tebesikeičia, svyruoja tarp kultūringai aktualiais klausimais besišnekučiuojančių televizinių galvų ir vaikų diktatūros išprovokuoto chaoso (vaikams pasiūlyta sukurti TV laidą, populiaresnę už "Barą"). Iki šiol parodyti Antoni Muntadaso ir Marshallo Reese "Politinė reklama 1952–2004", Gintaro Makarevičiaus "Naicai", Ingos Kaupelytės ir Rudolfo Levulio "Būk linksmas!", Emilio Vėlyvio "Lietuviai Europos Sąjungoje", Pastoriaus Billy’o "Nieko nepirk bažnyčia", Katrinos Neiburgos "Magiški daiktai", Eglės Rakauskaitės "Gariūnai" ir kitų menininkų filmai. Juos komentavo į laidą pakviesti reklamos specialistai, filosofai, autoriai, kritikai, lygių lyčių galimybių propaguotojai, ekologinės informacijos centras ir kiti.

Apie ŠMC TV su kai kuriais jos kūrėjais – Raimundu Malašausku, Virginija Januškevičiūte, Valentinu Klimašausku, Egle Rakauskaite, Aurelija Maknyte, Julija Fomina ir Ignu Krunglevičiumi – kalbasi Austėja Čepauskaitė.

Tai visgi kas yra ŠMC televizija?

Virginija Januškevičiūtė: Tai ŠMC projektas televizijos eteriui, t.y. parodų salėms alternatyvi ekspozicijos ir ieškojimų erdvė. Tai ir naujas argumentas sename paveikslo ir rėmo dialoge, primenantis, kad rėmas buvo išrastas vardan mobilumo ir sklaidos.

Raimundas Malašauskas: "Intervencija į normalybę" – turbūt tiksliausiai ŠMC TV pokalbyje įvardijo Vita Zaman. Pasak kitos žiūrovės, tai "Byvis ir Tešlagalvis, filmuojantys "Dogmą" Vilniuje". Pasak ŠMC TV, tai "laiko niša besikeičiančių alternatyvių tikrovių įsivaizdavimui". Pasak Maurice’o Blanchot, "rašytoju niekada nebūnama, bet tampama". Kažkas panašaus tinka ŠMC TV: jos nėra, ji tampa.

Kokie yra jūsų tikslai (arba, kaip rašoma įmonių prezentacijose, "vizija ir misija")?

Raimundas Malašauskas: ŠMC TV pristatyme rašoma: "Ji svajoja sujudinti savo žiūrovus, paversti juos aktyvia publika, galbūt netgi laidos kūrėjais. Ji svajoja pažadinti juos ir įsibrauti į daugumai TV programų būdingą nesąmonę, kuri visuotinai vadinama pasilinksminimu. Pažadinti kritines žiūrovo refleksijas bei kūrybiškumą ir išlikti žiūrima laida." Tai – pliuralistinė kūrybingumo scena, skirtybių ir kitybių susitikimo erdvė. Arba kolaboratyvių išradimų ir vaidmenų keitimo servisas. Mylima retorinė figūra – radikali kontradikcija, pripažįstamas metodas – anarchija, įtariamas tikslas – kūrybingas gyvenimas.

Aurelija Maknytė: Galiu pasakyti, kad kuo mažiau galvoju apie misiją, tuo man gražesnė laidos vizija ir tuo mažiau atsakomybės. O kuo mažiau atsakomybės – tuo daugiau laisvės. Kuo daugiau laisvės, tuo smagiau dirbti su ŠMC TV. Kuo smagiau dirbti, tuo rezultatas, manau, gražesnis.

Būtų įdomu sužinoti, kaip jūs bandote įgyvendinti šiuos tikslus praktiškai.

Raimundas Malašauskas: Pradžioje egzistavo du pagrindiniai laidos formatai – realybės metašou, t.y. laida apie laidos kūrimą, ir menininkų filmų demonstravimas, lydimas komentarų. Laikui bėgant šie du formatai pradėjo vis labiau sietis ir praktiškai susiliejo. Metaelementas nedingo, bet integravosi į bendrą laidos audinį. Kiekviena laida yra autoreflektyvi. Tarkime, pristatydami Remo Koolhaaso "šlamšterdvės" konceptą ir spamo reiškinį, mes reflektuojame savo pačių kaip kultūros gamintojų ir distributorių situaciją. Slankiodami po grupės "InCulto", laimėjusios "Neformato" (ŠMC TV kolegos) apdovanojimą "Radiocentro" šou, lyderio Jurgio Didžiulio senelių namus ir kikendami iš ten sukabintų meno kūrinių, mes galvojame apie sistemos, kurią paveldėjai ir kurioje egzistuoji, kritiką. Rodydami Unos Szeemann filmą "Montewood Hollyverita" kalbame apie laikinas utopines bendruomenes. Jomis tam tikrais momentais pavirsta ir nefiksuotas ŠMC TV kolektyvas. Neseniai pristatėme dar vieną naują formatą – autorinę menininko laidą ŠMC televizijai. Jos koncepcija panaši į madų industrijos principą, kai dizaineris kuria rūbus kitiems madų namams, pavyzdžiui, Jeanas Paulis Gaultier – "Hermes" kolekciją. Mūsų atveju tai skamba "Deimantas Narkevičius (arba Evaldas Jansas, arba Eglė Rakauskaitė, arba…) ŠMC televizijai".

Aurelija Maknytė: Manau, labai svarbu, kad nesusiformuotų jokia pastovi laidos struktūra. Bet visada turi sutilpti į dvidešimt penkias minutes ir perskelti laidą į dvi dalis. Beje, kai (jei) nebebus ŠMC TV, bandysiu trečiadieniais vėlai vakare rodomo meninio filmo pabaigą žiūrėti kaip ŠMC TV laidos pirmą dalį, o po to rodomą "Dušą" arba "Kompiuteriją" kaip antrą laidos dalį.

Ką dar svajojate parodyti?

Raimundas Malašauskas: 1972 m. ŠMC TV laidos tiesioginę transliaciją. Arba paskutiniojo TV žiūrovo pasaulyje atsisveikinimo kalbą – po jos visi taps TV kūrėjais ir TV bus nebereikalinga kaip industrija.

Jūsų pristatyme aptikau teiginį, kad metašou žanras skirtas dekonstruoti realybę ir jos programavimą. Dekonstrukcijos technika šiandien yra savotiškas gero tono ženklas. Antra vertus, jūs šnekate ir apie bandymą sukurti savo pačių realybę ir jos programavimą. Vadinasi, neišvengiamai susiduriame su tam tikrų mąstymo (o gal ir gyvenimo) modelių kvestionavimu ir formavimu. Ar ŠMC TV – politinė laida?

Valentinas Klimašauskas: ŠMC TV yra prieštaringa dialektinė TV, kurios suinteresuotumas įtraukti žiūrovus, aplinkinius, menininkus, kitas laidas ar televizijas yra bet kokios politinės laidos bruožas.

Eglė Rakauskaitė: Kiekviena visuomeninė veikla saugo tam tikros klasės interesus. Winstonas Churchillis, sakydamas, jog "geriau plepėti negu kariauti", nepaminėjo, kokiomis temomis plepėti...

Virginija Januškevičiūtė: Jei laida yra meno objektas – būtinai. "Visas menas yra politinis", – sakė Mao. Taigi telieka nuspręsti, kur ir kada yra menas.

Raimundas Malašauskas: Laida politinė: a) tiesiogiai: kitą dieną po JAV prezidento rinkimų rodėme Antoni Muntadaso ir Marshallo Reese filmą "Politinės reklamos" (drauge su Jono Valatkevičiaus ir Virginijaus Savukyno komentarais), kuriame atskleidžiamos JAV rinkiminio spektaklio technologijos, palaikančios valdžioje tokias figūras kaip George W. Bushas; b) netiesiogiai – atviro kodo vizija ir kolaboracija grįstas laidos kūrimo modelis – politinis gestas, pristatantis tai, ką Tony’s Negri ir Michaelas Hardt vadina "multitude", arba daugiu: "Daugis yra kylanti socialinės organizacijos forma. Tai skirtingi žmonės, veikiantys ir dirbantys kartu tokiu būdu, kuris nepaneigia jų skirtumų, laisvės ir autonomijos. Daugis yra demokratinės prigimties".

Kas yra daugį sudarantys ŠMC televizijos kūrėjai! Iš kur jie atsiranda?

Raimundas Malašauskas: Kiekvienas epizodas kuriamas drauge su įvairiais žmonėmis, kurių vizija nulemia laidos pavidalą. Pavyzdžiui, pirmajame ŠMC TV epizode tokios figūros buvo Eglė Rakauskaitė ir Evaldas Jansas, tekstus parašiusios Audronė Žukauskaitė ir Eglė Rindzevičiūtė, vėliau – TV režisierė Daiva Bilinskienė, vaikų komanda su Dominyka ir Paulina priešakyje, Norvegijos videomenininkė Maria Bustnes, neseniai prie komandos prisijungusi Aurelija Maknytė, Pastoriaus Billy’o mišias įgarsinę aktoriai Evaldas, Tadas ir Vilius, "Workshow" laidą kūręs PB8, "Kokios Kavos" reklamą nupiešęs Andrius Go, kultinis šokėjas Algirdas Stravinskas, patarimais vaišinantis Duonis, laidos dizainą konstruojantis Povilas Utovka, iki 17 val. vakaro miegantis Ignas Krunglevičius ir t.t.

Aurelija Maknytė: Iš kur atsiranda ŠMC televizijos kūrėjai, galėčiau atsakyti savo pavyzdžiu. Atsiradau čia turbūt todėl, kad negaliu išsiskirti su kamera. Man ji neišvengiama kaip koks mobilus telefonas, kadangi palengvina komunikaciją su realybe. Vaizdai, kuriuos fiksuoju – negendantys daugkartinio naudojimo laiko konservai. Televizoriaus ekrane smagu matyti tai, ką filmuoju. Be to, su televizija mane sieja ypatingas ryšys – jau daugelį metų kolekcionuoju eterį, įrašinėju jį į VHS kasetes. Ten įrašyta visa tai, ko nespėju ar fiziškai negaliu nufilmuoti. Dabar ir pati, savanaudiškai pasinaudodama ŠMC TV formatu, tampu eterio dalimi. Taigi mano santykį su ŠMC TV galima būtų pavadinti simbioze.

O kas yra laidos žiūrovas? Kokį jūs jį įsivaizduojate?

Raimundas Malašauskas: Idealiai žiūrovas turėtų būti laidos kūrėjas. www.cac.lt/tv TV logas (kaip tam tikra weblogo versija) – tai įrankis palaikyti kolaboratyvų laidos kūrimą ir valdymą. TV loge mes laukiame žiūrovo idėjų ir pasiūlymų. ŠMC TV žiūrovas – kultūriškai nevienalytis ir išsilavinęs (arba besilavinantis) miestietis, kuriam įdomūs nauji būdai kurti ir kalbėti apie kultūrą.

Eglė Rakauskaitė: Atsitiktiniu laidos žiūrovu gali tapti ir maniakas, laukiantis po to rodomos laidos "Dušas", kad perskaitytų savo iškrypėlišką žinutę TV ekrane. Pamatęs ŠMC TV laidos pabaigą, kitą kartą jis gal pažiūrės ir nuo pradžios. Taip pat tas, kuriam nesimiega. Galiausiai ŠMC institucijos ir laidos rengėjų draugas ir nedraugas, akyla akimi stebintis menkiausius judesius.

Virginija Januškevičiūtė: Gal tai net ne žmogus. Net ir komerciniame kanale esame apsaugoti nuo reitingų gainiojimosi ir tiesaus kelio į užmarštį, todėl galima sakyti, kad žmogus, laukiantis "Dušo", nėra pagrindinis mūsų orientyras. Tačiau nuo žiūrovų mes neapsaugoti. "Kiekvienam žiūrovui – po laidą" buvo vienas pirmųjų sau iškeltų uždavinių. Šiuo metu tarp artimiausių planų – speciali laida miegantiems žiūrovams ir pornografinis realybės metašou epizodas. TV1 žiūrovas yra saugomas nuo sekso, smurto ir siaubo ekrane, tad tikriausiai pakviesime jį į šių dviejų idėjų jungtuves. Dar nėra nuspręsta, kurių menininkų kompanijoje jas atšvęsime.

Jūs deklaruojate, kad kiekviena laida yra paskutinė. Tačiau ŠMC TV gyvuoja jau keletą mėnesių ir paskutinė laida, regis, dar neįvyko.

Virginija Januškevičiūtė: Kiekviena laida savo laiku buvo paskutinė.

Raimundas Malašauskas: Argi kur nors neparašyta, kad kiekvieną kūrinį reikia kurti rimtai ir atsakingai, tarsi jis būtų paskutinis? Antra vertus, "nesėkmė yra šios programos draudimo agentas, o laidos nepasirodymas eteryje yra vienas iš pirminių tikslų, kuriuos mes turime prieš pavadindami tai sėkme" (iš ŠMC TV pristatymo). Be to, žaidimas su katastrofos ir nesėkmės idėjomis – tai tam tikras dūris kapitalizmo privatizuotai sėkmės ir džiaugsmo ideologijai.

Valentinas Klimašauskas: Svarbu ir tai, kad tie patys laidos elementai naujoje laidoje reiškia kitus dalykus. Kiekviena laida yra vis naujo organizmo modeliavimas.

Ignas Krunglevičius: O gal tai tik paranoja...

Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl laida yra pilotinė?

Raimundas Malašauskas: Laida pilotinė, nes: a) tai laida apie (laidą kaip) galimybę; b) laida kaip galimybių kūrimas ir dizainas. O pilotinė laida – tai konceptas, leidžiantis galimybių kūrimą priimti kaip metodą ir tikėjimą. Pilotizmas leidžia išrasti, palaikyti ir nuolatos kvosti takią tapatybę efemeriškoje eterio tikrovėje. Kita vertus, kiekviena laida veikia kaip kitos, būsimos, laidos pilotė, kurioje gali būti realizuoti prieš tai tik numatyti principai.

Julija Fomina: Esame eksperimentuotojai, kurie mėgina išradinėti hipotezes ir jas išbandyti. Manau, kad tai – visai gera taktika. Tuomet nevargini žiūrovo nepasisekusiu produktu, kuris gavo finansavimą visiems metams ir dėl to tiesiog privalo pasirodyti eteryje kiekvieną savaitę. Mums (arba žiūrovams) nusprendus, kad kokio nors vieno eksperimento ir jo rezultatų šiam kartui pakanka, imamės kitų.

ŠMC TV egzistuoja ne vien kaip vietinis televizijos projektas – ji buvo pristatyta įvairiose meno institucijose užsienyje, be to, egzistuoja kaip tam tikras projektas ir šou anapus ekrano.

Raimundas Malašauskas: Laida visų pirma gyvuoja kaip socialinis įvykis. Tai, kas pasirodo TV1 eteryje, yra proceso dokumentas, produktas su tam tikrais antiprodukto elementais. Taigi anapus TV1 vyksta daugiau, nei matome. Dalį programų galima pasižiūrėti internete www.cac.lt/tv. Laida buvo demonstruota konferencijoje apie "Meną ir TV"ARC muziejuje Paryžiuje, drauge su Charles’o Esche paskaita apie svetingumą BAK Utrechte, Slade meno mokykloje Londone ir t.t.

Ko dar paklausti apie ŠMC TV?

Virginija Januškevičiūtė: Visko. [email protected]

Parengė Austėja Čepauskaitė