Užmaršumas ar reklamos monai?

"Trys keturiose" sutartinių giedotojos E. Skipario nuotr.

"Užgavėnėms – naujas muzikinis projektas "Sutartinės Party", – skaitome 2005 m. vasario 3 d. "Respublikos" Nr. 5 (366) priede "Laisvalaikis". Pasak vieno iš šio projekto kompozitorių Lino Rimšos, "muzikiniame audinyje derinamos archajiškos lietuviškos sutartinės ir klubinė šokių muzika, hauso, fanko, world music bei kiti šiuolaikiniai stiliai (9 p.). Toliau kalbama apie tai, kaip buvo rengiamasi projekto "Sutartinės Party" premjerai (!) Vilniuje (įtraukti baleto ir breiko šokėjai ir pan.). Dar skambesnėmis frazėmis apie neregėtą derinį kalbama vasario 8 d. "Lietuvos ryto" prieduose: "Šiandien sprogs neregėtas muzikos fejerverkas: lietuviškos sutartinės ir liaudies instrumentų muzika susilies su džiazo bei elektroninės muzikos improvizacijomis" ("Mūzų malūnas", 1 p.), "Šiandien pramogų ir verslo centrą "Forum Palace" drebins unikalus Lino Rimšos ir jo bendražygio muzikologo Lino Paulauskio muzikinis koliažas "Sutartinės Party" ("Sostinė", 7 p.). Žodžiu, garbus skaitytojas visokeriopai intriguojamas ateiti ir pamatyti visiškai naują reginį – klubinio stiliaus Užgavėnių vakarėlį.

Vis dėlto plačioji publika buvo suklaidinta. Matyt, kompozitorius L. Rimša tiesiog pamiršo, kad tie patys kūriniai, kurie prieš Užgavėnes "Forum Palace" įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis taip smarkiai buvo reklamuojami kaip premjera, Lietuvoje jau yra skambėję (atliekami sutartinių giedotojų grupės "Trys keturiose") bent du sykius! Apie tai liudija ir keletas recenzijų. Antai vienoje jų muzikologė Austė Nakienė rašė: "Balandžio 9–16 dienomis Vilniuje vykusiame naujosios muzikos festivalyje "e-muzika" skambėjo net trys kompozicijos, kuriose... buvo panaudotos senosios sutartinės. Tai Giedriaus Kuprevičiaus "Trys natiurmortai su Lietuva", Anatano Jasenkos "Elektroninės sutartinės" ir Lino Paulauskio bei Lino Rimšos "E-Sutartinės Party" (visi kūriniai sukurti 2003 m.). "E-muzikos" klube "Jazz Rock Café" skambėjęs sutartinių vakarėlis atitiko visus klubinės muzikos standartus, jį atliko kompozitoriai L. Paulauskis, L. Rimša, saksofonu improvizavo Liudas Mockūnas, sutartines autentiška maniera dainavo grupė "Trys keturiose" (Nakienė A., Elektroninės sutartinės, Tautosakos darbai, XXIX(XXV), Vilnius, 2003, 265 p.). Anot kitos muzikologės – Skirmantės Valiulytės, tarp specialių programų, parodytų "Jaunos muzikos" festivalyje, "E-Sutartinės-Party" sutraukė bene daugiausia smalsuolių ir "sirgalių" ("e-muzikos" viruso (ne)galia, 7 meno dienos, 2003 m. balandžio 25 d., Nr. 17 (565), 3 p.). Dar vieno "E-Sutartinės Party" atlikimo Lietuvoje būta Šiaulių dalės galerijoje ("Šiaulių dienos", 2004 m. rugsėjo 12 d.), tačiau pastarasis nesulaukė didesnio spaudos dėmesio.

Kompozitorius L. Rimša gali teisintis, sakydamas, kad Užgavėnėms rodytas "Sutartinės Party" – tai ne visiškai tas pats projektas, jis papildytas naujais kūriniais ir pan. Tačiau tai prieštarautų minėtuose straipsniuose aiškiai išdėstytai minčiai, kad "Sutartinės Party" projektą kompozitoriai jau yra pristatę pernai Berlyne vykusiame šiuolaikinės muzikos festivalyje "Maerz Musik". Tuo tarpu apie Lietuvoje buvusius du to paties projekto atlikimus iš viso nutylima (apie tai, kaip gimė šis kūrinys, kas buvo jo atlikėjos Berlyno festivalyje – taip pat). Vis dėlto aiškumo dėlei reikėtų patikslinti, kad abiejų projektų (ir Berlyno, ir "premjerinio" Užgavėnių) pagrindas – tai sutartinės, paimtos iš grupės "Trys keturiose" įgiedotos kompaktinės plokštelės (Sutartinės. Polifoninės dainos. Lietuvių tradicinė muzika, Vilniaus plokštelių studija, 1998): "Lioj bajoroita", "Trepute martela", "Bėk, bare, bėki", "Išvedimo ožėlį", "Augo putins su šermukšniu" ir skudučių sutartinė "Siaudžia, siaudžiai laukai" . Tik dvi sutartinės – "Trys keturiosi" ir "Išjos brolutėlis" iš visų, skambėjusių ankstesniuose "Sutartinės Party" atlikimuose, Užgavėnių "premjeroje" nebuvo panaudotos.

Minėta kompaktinė plokštelė – tai sutartinių giedotojų grupės "Trys keturiose" ilgų kūrybinių ieškojimų rezultatas. Matyt, derėtų priminti, kad sutartinės Lietuvos kaimuose išnyko jau XX a. viduryje. Dabar jų mokomasi tik iš Zenono Slaviūno sudaryto sutartinių tritomio, išleisto1958–1959 m. Įpūsti gyvybę storose knygose esančioms melodijoms nėra lengva. Ilgus metus ieškota, kokiu aukštumu, tempu, tembru ir nuotaika sutartines giedoti, kad jos prisikeltų naujam gyvenimui, deramai suskambėtų šiuolaikinės kultūros kontekste. Taigi grupės "Trys keturiose" giedotojų nevertėtų sutapatinti su tradicinėmis kaimo dainininkėmis, kurių autentišką dainavimą kompozitoriai gali "laisva valia" panaudoti savo kūryboje. "Trys keturiose" giedotojos laikytinos šiuolaikinėmis sutartinių interpretatorėmis (nepaisant to, kad jos stengiasi per daug nenutolti nuo autentiškos atlikimo manieros). Tokių "antrinių" folkloro atlikėjų bei interpretatorių (juo labiau, jei jie yra profesionalai, o dauguma "Trys keturiose" giedotojų – muzikės, etnomuzikologės) veikla pasaulyje prilyginama autorinei kūrybai, taigi jų atliktai produkcijai galioja tokios pačios naudojimosi autorinėmis teisėmis taisyklės. Minėtas projektas "E-Sutartinės Party" laikytinas lygiaverčiu trijų (ne dviejų!) autorių – sutartinių atlikėjų grupės "Trys keturiose" (visų pirma!), Lino Paulauskio ir Lino Rimšos – kūrybos produktu.

Beje, kompozitorių kolega Antanas Jesenka, taip pat bendradarbiavęs su grupe "Trys keturiose" (minėtam Berlyno festivaliui parašęs kūrinį "Electronic sutartinės"), "e-muzikos" festivalio buklete tai yra aiškiai įvardijęs: "Kompozicijos "statybine medžiaga" tapo ansamblio "Trys keturiose" įdainuotų sutartinių įrašai" (22 p.).

Grupė "Trys keturiose" stengėsi nekreipti dėmesio, kai vienas iš "E-Sutartinių Party" kūrinėlių ("Konsonata") grupei nežinant netikėtai suskambo Mindaugo tilto atidarymo iškilmių metu, kito ("Oželio") instrumentinis palydėjimas buvo panaudotas "Tele Bim Bam" grupės atliekamai sutartinei "Kukal rožė" (žinoma, kompozitoriaus valia "cituoti" save patį), tačiau su melu, nuskambėjusiu iš kompozitoriaus Rimšos lūpų per TV ir radiją (taip pat ir spaudoje), susitaikyti nebeįmanoma.

Suprantama, kad menų agentūros "Pro Arte" surengtame "Forum Palace" šokių vakarėlyje jaunatviškos TV žvaigždės Loretos Mukaitės grupės atliekamos sutartinės galbūt tiko labiau nei patyrusių "Trys keturiose" giedotojų, tačiau tuomet kuo čia dėtos "Trys keturiose" įgiedotos sutartinės, tapusios šio "naujo" kūrinio pagrindu? Norėtųsi dar kartą priminti, kad projektas "E-Sutartinės Party" buvo kuriamas ne pagal knygose esančias sutartinių partitūras (tuomet kompozitorių valia tokį projektą pasiūlyti įgyvendinti bet kuriai dainininkių grupei), o pagal "Trys keturiose" sukurtą autorinį produktą – įgiedotą sutartinių CD.

Manytume, kad kompozitoriaus elgesys laikytinas visiškai nekorektišku dėl dviejų priežasčių: pirma, dėl "Trys keturiose" įgiedotų sutartinių perdavimo kitai grupei; antra, dėl to paties "E-Sutartinių Party" projekto pateikimo "nauja" forma (pridėjus vos keletą naujų kūrinėlių): jis buvo pristatytas visuomenei kaip visiškai naujas, neregėtas negirdėtas dviejų kultūrų junginys, ir dar, negana to, kaip premjera Lietuvoje!

Juokingiausia, kad minėtame "Sostinės" informaciniame straipsnelyje "Užgavėnės – su diskžokėjais ir sutartinėmis" puikuojasi nuotrauka, po kuria parašyta: "Ansamblis "Trys keturiose" įlies į koliažą archajiškų sutartinių dvasios", tačiau ji neturi nieko bendra nei su sutartinių grupe "Trys keturiose", nei su sutartinėmis. Ir vėl reklamos monai?

Dr. Daiva Vyčinienė,

"Trys keturiose" vadovė