Dekoratyvios variacijos

Vilija Kneižytė-Dirvanauskienė. "Raudona migla"

Lapkričio mėnesį Grafikos centro galerijoje veikia kaunietės grafikės Vilijos Kneižytės-Dirvanauskienės paroda "Laikas". Autorė priklauso 9-ojo dešimtmečio pradžioje debiutavusių grafikių kartai, išsiskiriančiai savita metaforiška kalba.

O metaforų, tiksliau, simbolių, šioje parodoje išties daug. Jau vien pavadinimai – "Balta migla", "Raudona migla", "Balta upė", "Velnio ausis", "Laiko archetipas" – lyg užkoduoti archetipinės sąmonės rašmenys.

Iš pirmo žvilgsnio spalvoti Vilijos linoraižiniai primena raštuotus audinius, kilimus, juose nėra nei konkrečių objektų, nei kompozicinio centro (o ir šiųmetinėje mažosios grafikos trienalėje grafikė pristatė mišrios technikos darbus "Audiniai"). Ankstesniuose darbuose labiau krito į akį perregimų spalvinių sluoksnių, dėmių kalba, o dabar visą plokštumą užpildo dekoratyvi, įvairiomis kryptimis žaismingai išsiraizgiusių linijų ir abstrahuotų formų pynė. Kai kurie objektai kelia aliuzijų su biomorfinėmis formomis.

Ypač svarbus žaidimas spalvomis – ta pati klišės forma dažnai padengiama skirtingais spalvų sluoksniais ("Raudona migla", "Balta migla"). Kai kur matyti, kad naudotos kelios klišės. Ypač subtilūs melsvų, žalsvų spalvų niuansai, toniniai perėjimai.

Statiškesnis, savotiškai monotoniškas linoraižinių ciklas "Kosmos" – mėlynų pustonių fonas sudygsniuotas smulkiais vienakrypčiais brūkšneliais.

Visuose kituose linoraižiniuose ypač svarbi ekspresija, ritmiškas elementų – apvalių, ovalių, gaubtų, laužytų linijų – išsidėstymas. Jie primena kaligrafiškus rašmenis, žaislus, labirintus ir net muzikos natas. Tai lyg muzikinės variacijos viena tema. Muzikalumu, formų spalvingumu ir abstraktumu šie linoraižiniai primena V. Kandinskio, P. Klee kūrybą.

Nors darbai ir dekoratyvūs, ypač formos prasme, tačiau tai netrukdo jais grožėtis. Dekoratyvumą galima traktuoti kaip formų žaismą. Ir parodos pavadinimas atspindi savotiškai judrų, "tekantį" linoraižinių charakterį.