Kinas

Aš moku uždirbti pinigus

"9/11 pagal Farenheitą" jau Lietuvoje

iliustracija
Michael Moore

Šiandien ekranuose pasirodo Michaelo Moore’o filmas "9/11 pagal Farenheitą ", pelnęs šių metų Kanų kino festivalio "Auksinę palmės šakelę". Michaelas Moore’as gimė 1954 m. Mičigano valstijoje, Flinte. Dabar jis gyvena Niujorke. Iš pradžių jis dirbo žurnalistu. Kad sukauptų pinigų pirmajam filmui "Rodžeris ir aš" (1989), Moore’as savo kvartale vedė bingo žaidimą. Jam teko išbandyti jėgas ir vaidybiniame kine – 1995 m. sukurtas "Kanadietiškas bekonas" ("Canadian Bacon") neseniai buvo rodytas per vieną Lietuvos televiziją. Pasaulinę šlovę ir "Oskarą" Moore’as pelnė filmu "Bowling for Columbine" (2002), pasakojančiu apie vienoje JAV mokykloje vykusias žudynes. Paskui – "9/11 pagal Farenheitą ", sulaukęs gana kontroversiškų vertinimų visame pasaulyje. Net įtakingi ir dažniausiai kairuoliškai nusiteikę prancūzų kritikai filmą pasitiko nepatikliai. Patricas Sabatier iš "Libération" rašė, kad Moore’as "naudoja principus (arba greičiau principų nebuvimą), iki šiol būdingus dešiniajam populizmui. Jis šokiruoja kraštutiniais tvirtinimais. Manipuliuoja iš konteksto išplėštais žodžiais ir vaizdais. Supriešina juos su kitais vaizdais ir posakiais, tokiu būdu kurdamas filmo prasmę. Moore’as naudojasi karikatūra ir ironija, asmeniniais argumentais. Jis trenkia žiūrovui, taikydamas į jo jautriausias vietas. Čia viskas leidžiama, remiantis kadaise Jameso Carville’io (buvusio Clintono patarėjo) pasakyta teze: "Jie neteisūs, bet užtat mes esame teisūs!" Rezultatas yra nepaprastai efektyvus, nuoširdžiai juokingas ir giliai paguodžiantis tuos, kuriems atrodo, jog ši planeta bus saugesnė ir žmogiškesnė, jei George’as W. Bushas ganys karves savo rančoje Teksase." "Le Monde" kritikas Jeanas-Lucas Douinas filmą vertino atsargiau: "Tai kovojantis, propagandinis filmas. Kad kine tai – nieko gėdinga, įrodė dokumentininkai Dziga Vertovas, Michailas Kalatozovas ir Joris Ivensas. Tai, ką apie apdovanojimo simboliškumą sakė Kanų festivalio žiuri pirmininkas Quentinas Tarantino, tik patvirtina progandinį filmo pobūdį." Filmas ateina į mūsų ekranus, kai jau aišku, kad pagrindinis "9/11 pagal Farenheitą " tikslas – įtikinti amerikiečius neperrinkti George’o W. Busho JAV prezidentu – taip ir liko nepasiektas. Pateikiame pokalbio su režisieriumi fragmentus, skelbtus žurnale "Film".

Jūs kovojote, kad filmo premjera įvyktų dar liepos mėnesį…

Man buvo nepriimtina filmo premjera JAV po prezidento rinkimų. Kai kurie platintojai paprasčiausiai bijojo… Juk mus norėjo sustabdyti dar kuriant filmą. Iš pradžių filmą finansuoti turėjo Melo Gibsono firma. Ji platino mano "Bowling for Columbine" Australijoje ir nemenkai uždirbo. Tačiau Gibsonui paskambino kažkoks svarbus pareigūnas ir pasakė, kad šis nesitikėtų būti pakviestas į Baltuosius rūmus, jei finansuos šį projektą. Tada pasirodė Harvey Weinsteinas iš "Miramax" studijos, o ji yra "Disney" korporacijos dalis. Taip atsirado pinigų gamybai. Tačiau kai "Disney" žmonės pamatė baigtą filmą, jie suvokė, kad jis gali paveikti rinkimų rezultatus. Iškilo platinimo problema.

"Bowling for Columbine" atnešė daug pelno. "9/11 pagal Farenheitą" taip pat bus gerai parduodamas. Gal platintojų godumas bus didesnis už baimę?

Didžiausia kapitalizmo nuodėmė yra ta, kad tau gali parduoti virvę, ant kurios tu pakarsi pardavėjus. Mūsų sistemoje laimi godulys. "Bowling for Colombine" kainavo 4 milijonus dolerių, o uždirbo 120 milijonų. Net jei kokios nors korporacijos ir nepritaria mano pažiūroms, jos nekreipia į tai dėmesio, nes svarbiausia yra pelnas, o aš moku uždirbti pinigus. Filme "9/11 pagal Farenheitą" pamatysite tai, ko nematėte, sužinosite dalykus, apie kuriuos neturėjote žalio supratimo. Pusė filmo kurta Irake. Man pavyko kontrabandiniu būdu nuvežti ten filmavimo grupę. Amerikiečių kariai nežinojo, kad tai Michaelo Moore’o dokumentinio filmo grupė. Filme net yra kadrai, kur jie patys mus nufilmavo. Mes juos pagavome!

Karas vis labiau apauga prieštaringais vertinimais. Ar nebijote, kad būsite apkaltintas patriotizmo stoka?

Priešingai! Aš esu didžiausias Amerikos patriotas! Myliu savo šalį ir tikiu mūsų vertybėmis. Vienas privalomų principų skamba taip: neužpulk svetimos šalies, jei ji neužpuolė tavęs. Nenorėk pavergti suverenios tautos, kuri nekelia tau grėsmės. Myliu savo šalį ir esu tos milžiniškos daugumos, kuri niekad nebalsavo už George’ą W. Bushą, dalis. Juk dauguma niekad už jį ir nebalsavo. Jis niekad nelaimėjo, net tada, kai buvo paskelbta jo pergalė. Tad jei kas nors mane kaltina patriotizmo stoka, pats yra nusiteikęs antiamerikietiškai. Tik žmonės, kurie yra prieš Ameriką, slepia tai, kas vyksta Irake, nutyli kankinimus ir tyčiojimąsį iš kalinių. Ką dar blogesnio galima padaryti valstybei, nei įvelti ją į melu paremtą karą?

Kada nusprendėte imtis šios temos?

Mane įkvėpė vienas straipsnis. Bet pradėkime nuo pradžių: 2001 m. rugsėjo 11 d. su žmona negalėjome išskristi iš Los Andželo. Mūsų dukra Natalie jau buvo Niujorke, kelias valandas negalėjome jos surasti. Paskui išsirengėme namo – 3000 mylių kelio. Lapkritį, praėjus šešioms savaitėms po teroristų atakos, perskaičiau Jane Mayer straipsnį "The New Yorker". Iš jo sužinojau, kad 24 Ben Ladenų šeimos nariams, tuomet gyvenusiems JAV, Baltieji rūmai suorganizavo čarterio skrydžius. Jie buvo surinkti iš visos šalies, o po kelių dienų jiems buvo leista išskristi į Paryžių nieko rimčiau neištyrus. Mane tai tiesiog įsiutino! Aš turėjau važiuoti automobiliu 3000 mylių, o Ben Ladenai gavo asmeninį čarterinį skrydį. Po velnių, jei mano pavardė būtų Ben Ladenas, rugsėjo 11 d. taip pat būčiau galėjęs prašyti privataus skrydžio! O paskui buvo paskelbta apie 25 milijonų dolerių atlygį tam, kas sugaus Osamą. Tada man ir atėjo į galvą filmo sumanymas. Pajutau, kad vyksta kažkas keista. Mes susimąstėme, kas galėtų būti mūsų filmo sponsoriai. Kodėl mums nesugavus Osamos? Jei gautume 25 milijonus, galėtume sukurti penkis filmus. Na, bet mes jo nesugavome…

iliustracija
"9/11 pagal Farenheitą"

Ar kurdamas filmą, keitėte iš anksto parengtą scenarijų?

Buvau atviras visai naujai informacijai. Kai pradėjau "Bowling for Columbine", mano išeities taškas buvo tezė, kad, jei JAV būtų mažiau ginklų, būtų mažiau prievartos ir žmogžudysčių. Jau buvome įpusėję, kai Otavoje aptikau statistikos duomenis, rodančius, kad Kanadoje 10 milijonų šeimų tenka 7 milijonai pistoletų ir kad daugiau žmonių medžioja nei žaidžia ledo ritulį. Tada pradėjau galvoti: kodėl, nors kanadiečiai turi tiek daug ginklų, kasmet šalyje įvyksta tik per šimtą žmogžudysčių? Tai griovė visą mūsų liberalią teoriją, jog pakaktų tik atsikratyti ginklų! Akivaizdu, kad kanadiečiai moka su ginklais tvarkytis. Tad gal esmė – ne ginklai? Gal problema slypi mumyse? Tada ir pasikeitė visa filmo koncepcija.

"9/11 pagal Farenheitą" pradėjome nuo rugsėjo 11-osios ir Ben Ladeno, nuo Bushų ryšių su karališkąja Saudo Arabijos šeima. Tačiau tai buvo 2002 m., dar prieš karą Irake. Paskui prasidėjo karas ir formulę vėl turėjome keisti.

Pastaraisiais metais brangiems filmams nelabai sekasi. Gal jau baigiasi filmų už 200 milijonų laikai?

Dauguma filmų, o ypač tie, kurie gaminami Holivude, yra mėšlas.

Jūs liksite dokumentiniame kine?

Turiu sumanymų ir dėl vaidybiniams, ir dėl dokumentinių filmų. Kai kurių jau ėmiausi. Artimiausiu metu noriu sukurti filmą apie Amerikos sveikatos apsaugą. Taip pat noriu sukurti filmą apie izraeliečius ir palestiniečius. Taip pat – apie naftos pramonę ir apie grėsmę, su kuria mums teks susidurti. Juk netrukus naftos ištekliai pasibaigs.

Europiečiai Jus myli. Ar neketinate kartu su šeima persikelti į Europą?

Persikelti į Europą (juokiasi)? Ne. Be abejo, JAV yra tokių, kurie šito labai norėtų. Bet ne. Esu amerikietis. Mano darbas – būti vietoje ir bandyti pakeisti reikalų eigą bei apsaugoti likusį pasaulį nuo to, kas atsitiko pas mus. Sukėlėmė pasaulyje daug triukšmo, todėl mes, visi amerikiečiai, privalome kovoti už permainas mūsų šalyje, kad taptume geresni pasaulio piliečiai. Nėra dienos, kad nepagalvočiau: "Kaip būtų nuostabu viso to nedaryti..." Pagaliau, juk esu normalus tipas, nuobodus ir normalus.

Pamenate "Oskarų" ceremoniją?

Diane Lane atplėšė voką ir perskaitė "Bowling for Columbine" pavadinimą. Einu tarp eilių, žmonės ploja stovėdami, visos garsios žvaigždės. "Eik ir padaryk, tai, Mike’ai", "Padaryk tai tu, nes mes negalime" (juokiasi). Man galvoje skamba tie du balsai, stoviu ir žinau, kad už penkių sekundžių turėsiu ką nors pasakyti. Ir kažkas manyje sako (tyliu angelišku balseliu): "Pasiųsk jiems bučinį ir nueik nuo scenos". O į tai kitas balsas (staccato, karišku tonu): "Ne, turi atlikti užduotį. Turi kažką pasakyti". Angeliškas balsas: "Ne, ne, ne, ne, nieko neturi sakyti. Padėkok savo agentui, kirpėjui ir eik nuo scenos". Stiprus balsas: "Užsičiaupk. Vyksta karas". Tarsi dvikova: "Mano pone. Lobis. "Oskaras" ir "Blogas "Oskaras". Po velnių "Oskarą!" Na tai ir išrėžiau: "Kuriame dokumentinius filmus, bet gyvename fikcijos laikais ir turime fiktyvų prezidentą, kuris veda mus į karą dėl fiktyvių priežasčių ir kuris buvo išrinktas fiktyviuose rinkimuose." Ko gero, būtent tada pirmąkart išgirdau "boo".

O paskui ir toliau manėte, kad pasielgėte teisingai?

Kelias dienas žmonės buvo labai įsiutę. Negalėjau pereiti gatvės, kad kas nors nenorėtų spjauti man į veidą ar prikulti. Tai buvo penktoji karo diena. Po trijų ar keturių mėnesių žmonės pradėjo suvokti, kad iš tikrųjų nebuvo nei jokio masinio ginklo, nei ryšių su Al-Kaida, kad tas karas buvo sufalsifikuotas, o mes – apgauti. Negaliu patikėti, kad viskas atsitiko taip greitai! Anksčiau amerikiečiams prireikė kelerių metų, kad suprastų Vietnamo melą. Viliuosi, mano filmas prisidės prie Busho žlugimo.

Bulvariniai leidiniai rašė, kad problemos su filmo platinimu – reklaminė akcija.

Turiu gintis nuo panašių nuomonių, kad likčiau sveiko proto. Todėl į jas visai nekreipiu dėmesio. Mane veikia tik šeimos ir draugų nuomonė. Pats negalėjau patikėti, kai sužinojau, kas vyksta tarp "Disney" ir "Miramax". Joks kino kūrėjas, likus aštuoniems mėnesiams iki premjeros, nenorėtų sužinoti, kad platintojas nesirengia platinti jo filmo. Kaip galima sakyti: "Ak, filmą lydinčios kontroversijos – puikiai suvaidintos". Vis tiek parodysiu filmą "9/11 pagal Farenheitą" amerikiečių žiūrovams, kad ir kiek man tai kainuotų.

Parengė Kora Ročkienė