Pirmasis Didžiosios aulos muzikos vakaras

Gegužę įvyko pirmasis "Didžiosios aulos muzikos vakarų" koncertas. Naujojo projekto sumanytojai – Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Didžiosios aulos muzikos draugija – kauniečiams pristatė Klezmerių kapelos iš Seinų (Lenkija) žydų vestuvinės muzikos programą "Perlų vėrinys".

Vytauto Didžiojo universiteto Didžioji aula – Teologijos fakulteto iškilmių salė, savo akustika ir stiliumi ji ypač tinka kamerinei muzikai. Didžiosios aulos muzikos draugijos, susikūrusios 2003 m. gegužę, steigėjai – VDU rektorius, prof. Vytautas Kaminskas, Teologijos fakulteto dekanas monsinjoras Vytautas Vaičiūnas ir "Vilniaus banko" Kauno ir vidurio regiono valdytojas, draugijos pirmininkas Antanazas Liorentas – šioje gražioje muzikinėje erdvėje siekia įgyvendinti įdomius muzikinius projektus. Kartu su Kamerinės muzikos rėmimo fondu (kompozitorės Zitos Bružaitės ir smuikininkės Ilonos Klusaitės įsteigtu 1998 m.) Didžiosios aulos muzikos draugija propaguos muzikinę kultūrą Kauno miesto ir regiono inteligentijai, verslo žmonėms, studentijai. Pirmasis muzikinis vakaras įrodė, kad publika didžiai susidomėjo naujuoju projektu. Į koncertą atvyko garbūs svečiai: laikinai einantis Rumunijos ambasadoriaus pareigas patarėjas Constantinas Budianu, Vengrijos Garbės konsulė Ilona Jocionisne, Kauno meras Arvydas Garbaravičius, Kauno miesto Lenkų ir Žydų bendruomenių pirmininkai Franciška Abromavičiūtė ir Gercas Žakas, nemažai akademinės visuomenės ir inteligentijos atstovų iš Kauno ir Vilniaus.

Kompozitorė Z. Bružaitė pristatė atvykusius iš Seinų svečius, papasakojo apie klezmerių muzikos tradicijas. Pastaruoju metu klezmerių muzikos fenomenu imta domėtis ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kalbama apie gęstančią, masiškai nacių naikintą, bet neišnykusią tradicinę žydiškų miestelių "štetl‘ų" švenčių muziką. Ši muzika, atsiradusi Vidurio Europoje, pokario metais vėl atgimė Amerikos žemėje kartu su išsilaisvinusiais iš nacių pragaro muzikantais. Čia ji įgavo naujų bruožų, susipynė su džiazo, roko, bliuzo ritmais bei atlikimo maniera. Apie Amerikoje gyvenančių šiuolaikinių klezmerių domėjimąsi tikrųjų šios tradicijos šaknų paieška byloja bendras svečių iš Seinų ir Niujorko klezmerių projektas Žydų kultūros festivalyje Krokuvoje.

Ypač įdomu, kad visi Seinų teatro Klezmerių kapelos atlikėjai yra lenkai. Kapeloje groja ir dainuoja dešimt jaunų muzikų. Jie susibūrė įrašinėdami muziką spektakliui "Dybuk", kurį 1920 m. Varšuvoje pastatė geriausia jidiš kalba vaidinusi "Vilniaus trupė". Jaunieji muzikai atliko milžinišką darbą, studijuodami senus įrašus ir stengdamiesi išsaugoti žydų muzikos tradicijas. Keli iš jų turi muzikinį išsilavinimą, kiti yra kultūros vadybininkai ar lingvistai. Nemaža jų dalis dirba "Tautų, menų, kultūrų paribio" fonde. Jaunųjų seiniečių atliekama muzika paremta pasienio tradicija, kurioje klezmerių muzikos ornamentika, sinagoginio dainavimo ypatumai susipynę su lietuvių, ukrainiečių, rumunų, lenkų, baltarusių liaudies muzikos elementais. Koncerte skambėjo vestuvinė muzika, maršai, šokiai, tradicinės instrumentinės muzikos žanrai: doinos, horos, chosidlai.

Publiką sužavėjo muzikantų nuoširdumas, atliekamos muzikos autentiškumas ir teatrališka jos interpretacija. Pirmoji "Didžiosios aulos muzikos vakarų" projekto sėkmė patvirtino, jog rengėjų sumanymas šioje gražioje erdvėje pristatyti egzotiškas muzikines kultūras buvo išties geras. Kasmet planuojama surengti 5–6 "Didžiosios aulos muzikos vakarų", kurie turėtų sudominti klausytojus netikėtumais, įvairiausiais muzikos žanrais bei stiliais.

Eugenija Žakienė