Kalbėjimas pustoniais

Birželio 3 d., trečiąjį Vilniaus festivalio vakarą, Nacionalinėje filharmonijoje griežė Ysaye kvartetas iš Prancūzijos: Guillaume’as Sutre, Lucas-Marie Aguera, Miguelis da Silva ir Francois Salque. Visi kvarteto nariai ansamblinį grojimą dėsto Paryžiaus konservatorijoje, o primarijus Sutre yra ir žinomas solistas. Ysaye kvarteto pavadinimas ir įrašai girdėti dažnam melomanui – tai žymus kolektyvas, tačiau ar jo šlovė iš tiesų užtarnauta, gali sužinoti tik apsilankęs koncerte, griežimo pasiklausęs "gyvai".

Įspūdis netikėtas. Ysaye kvartetas nesiekia "valdyti" publikos, priblokšti ryškiais, netikėtais interpretacijų vingiais, tobula technika ar skambesiu. Kvarteto meistriškumą liudija visų pirma itin subtilus garsas, niuansų jutimas, labai pagarbus kūrinio pateikimas. Galima būtų manyti, kad interpretacijos "pustonių" gausą ir įvairovę lėmė atliekamos programos, pavadintos "Naktis", pobūdis. Tačiau veikiausiai tai – interpretacinis braižas, būdingas, beje, ne tik šiam kvartetui, bet ir apskritai vakariečiams atlikėjams. Taip manyti paskatino ir antradienį Vilniaus festivalyje girdėtas Alfredo Perlo rečitalis.

Ysaye kvartetas griežė skirtingų epochų nakties tematikai skirtus kūrinius. Pirmoje dalyje nuskambėjo Josepho Haydno Styginių kvartetas B-dur, op. 79, Nr. 4, "Sonnenaufgang" ("Saulės patekėjimas") ir nūdienos prancūzų kompozitoriaus Henri Dutilleux Styginių kvartetas "Ainsi la nuit" ("Ta naktis", 1976). Antroje koncerto dalyje Ysaye kvartetas, talkinamas lietuvių altininko Arūno Statkaus ir violončelininko Edmundo Kulikausko, griežė Arnoldo Schönbergo Styginių sekstetą, op. 4, "Verklärte Nacht" ("Pragiedrėjusi naktis", 1899).

Programa turėjo sudominti kvartetinę muziką išmanančius vertintojus. Pirmiausia pateiktas "kvartetų tėvo" Haydno opusas – tarsi ansamblio meistriškumo indikatorius. Skaidri ir aiški, įprastos sandaros muzika, už kurios negali pasislėpti. Jos taurumas atsiskleidžia ją tiksliai atliekant. Iškart buvo galima pastebėti, kad Ysaye kvartetui ypač svarbi skambesio kokybė. Žinoma, jie griežia puikiais instrumentais: abu smuikus 1770 m. pagamino Parmos meistrai Guadagnini, altą – 1790 m. Lorenzo Storiomi iš Kremonos, o violončelė yra nežinomo XVIII amžiaus Šiaurės Italijos meistro rankų kūrinys. Buvo matyti, kad ansambliškumą Ysaye kvarteto nariai suvokia ne tik kaip gerai koordinuotą grojimą kartu, bet ir kaip muzikantų drauge pasiekiamą charakteringą garso atspalvį, ypatingą būdingą kvarteto skambesį.

Dutilleux opusas į programą įtrauktas, matyt, ir iš patriotinių paskatų – natūralu, kad ansamblis iš Prancūzijos pristato šiuolaikinę prancūzų muziką. Kita vertus, Dutilleux pavardę gan dažnai galima išvysti ir kitų Vakarų Europos šalių kvartetų programose. Vis dėlto po Haydno "Ainsi la nuit" nuskambėjo gana radikaliai, netikėtai, tokį kūrinį labiau įprasta būtų girdėti, pvz., "Gaidos" festivalyje. Tai, kad jis buvo atliekamas konservatyvesnės publikos pamėgtame Vilniaus festivalyje, rodo, kad "respektabilios" muzikos samprata pas mus keičiasi ir apima jau ne tik Haydno, bet štai ir Dutilleux opusus. Juolab kad ir publika kūrinio klausėsi kantriai. Kita vertus, Dutilleux "Ainsi la nuit" pagrįstas charakteringais garsiniais efektais, dar labiau padėjusiais Ysaye muzikantams atsiskleisti kaip subtiliems koloristams. O gal tai itin prancūziška savybė?

Ysaye kvartetas

Schönbergo "Pragiedrėjusią naktį", skambėjusią antroje dalyje, pavadinčiau rafinuotu desertu. Pačioje XIX amžiaus pabaigoje sukurtas kūrinys, šio puikaus kvarteto atliekamas kartu su A. Statkumi ir E. Kulikausku, dvelkė secesijos dvasia, egzaltuota "sidabrinio amžiaus" ekspresija. Tai vienas populiariausių ir dažniausiai atliekamų Schönbergo kūrinių, jau iškart po premjeros pelnęs autoriui didelę sėkmę.

Muzika, suregzta iš ekpresyvių frazių, prisodrinta chromatizmų, savitai jungianti dviejų Schönbergo dievaičių – Wagnerio ir Brahmso – harmonijos ir formos logiką, kartu ir "erotiška", ir tauri koncerto programoje puikiai tiko į romantinio opuso vietą. Beje, šį kūrinį Schönbergas rašė įkvėptas poeto Richardo Dehmelio poemos "Weib und Weit", kurioje pasakojama, kaip mėnesienos nutviekstą naktį moteris prisipažįsta mylimajam esanti nėščia nuo kito vyro. Ji jaučia, kad vienintelis būdas suteikti prasmės savo gyvenimui yra atnešti į pasaulį kitą gyvybę. Vyras švelniai atsako, kad judviejų meilės galia pavers dar negimusį kūdikį jo vaiku. Kartu su mūsų atlikėjais Ysaye kvartetas puikiai perteikė muzikos efemeriškumą ir poromantinį žavesį.

Beje, A. Statkui ir E. Kulikauskui pavyko suteikti kūriniui atviresnės ekpresijos – čia kaltas gal ne tik kitoks, kiek "rytietiškas", – temperamentingesnis atlikimo stilius, bet ir instrumentų skambesys. Įsiliedami į ansamblį, Ysaye kvarteto muzikantai vėl grąžindavo kūriniui prislopusių nakties šnaresių dvasią.

Klausydamasi kvarteto griežiamos Dutilleux, Schönbergo ir netgi Haydno muzikos, įsivaizdavau, kad bene geriausiai ji skambėtų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Prusto epochos salone. Dvasios subtilumo, jautrumo grožiui prasme tai – išties elitinė muzika.