Lietuva pristatyta Čiurlioniu ir Narbutaite

Varšuvos kamerinis operos teatras 2004–2005 m. rengia visai nekamerinį projektą "Odė Europai: suvienytosios Europos muzikos sezonas", kuriame pristatoma labai įdomi programa – nuo graikų antikinės muzikos rekonstrukcijų iki mūsų dienų muzikos. Birželio 1 d. Varšuvos kameriniame teatre vyko vienas projekto renginių, skambėjo M.K. Čiurlionio ir O. Narbutaitės muzika.

Festivalių festivalyje, taip galima būtų pavadinti šį kelerius metus besitęsiantį renginį, duoklė yra atiduodama didiesiems Europos muzikams, kompozitoriams ir reikšmingiausią vaidmenį Europos muzikos raidoje suvaidinusiems kraštams: Austrijai ir W.A. Mozartui (visos (!) jo operos, taip pat dainos, kamerinė, simfoninė muzika, oratorijos), Italijai ir C. Monteverdi (4 operos ir baletai) bei operos pradininkui J. Peri, Anglijai ir anglų baroko operai, Čekijai ir L. Janačekui ir, žinoma, pačiai Lenkijai – ji pristatoma ankstyvosios bei šiuolaikinės lenkų operos festivaliais.

Mažesnius kraštus pristato nedideli, bet konceptualūs renginiai – pavyzdžiui, projekte "Belgijos karalystės smuiko muzika" skamba kūriniai nuo C. Francko, E.Ysa’e iki mažiau žinomo belgų klasiko G. Lekeu (1870–1894) ir šiuolaikinio kompozitoriaus J.-P. Dessy; Olandija pristatoma "Nyderlandų XVII amžiaus muzika", Kipras – viduramžių muzika iš karaliaus Jano dvaro, Airija – programa "Johnas Fieldas – noktiurno išradėjas". Mūsų artimiausi kaimynai latviai yra pristatomi šiuolaikine įvairių kartų kompozitorių programa, o estai – A. Pärto Šv. Jono pasija.

Už lietuvišką programą šiame projekte buvo atsakingas lietuvių muzikų bičiulis Krzysztofas Droba, pasiūlęs koncerte sujungti Čiurlionio fortepijoninius kūrinius, Temą ir variacijas styginių kvartetui bei O. Narbutaitės kompoziciją "Rudens riturnelė. Hommage a Fryderyk", kurioje girdime tiesioginių sąsajų su kompozitoriaus F. Chopino muzika (atlikėjai Krzysztofas Jabłońskis, "Prima Vista" kvartetas ir kt.). "Čiurlionis ir Narbutaitė. Chopino artumas ankstyviesiems Čiurlionio opusams ir Chopinas, slypintis Narbutaitės kūrinyje.

Ar galima pajusti, kad pastarąjį šimtmetį buvo nubrėžtas tam tikras apskritimas?", – rašo K. Droba tekste, išsamiai pristatančiame koncerto programą.

"Ar tikrai suvienytoje Europoje nyksta nacionalinė muzika? O gal verta atsikratyti tam tikrų senų prietarų?" – klausia projekto organizatoriai, pažerdami krūvą pavyzdžių: Bachas, keliaujantis po Prancūziją, komponuojantis prancūziškas šokių siuitas, pavadintas angliškomis; Mozartas, galėjęs rašyti bet kokiu – prancūzišku, itališku ar vokišku stiliumi; Chopinas, perkėlęs į fortepijono muziką itališko dainavimo stiliaus rubato ir ornamentus, pagaliau Moniuszko, rašęs itališkas operas, paspalvintas polonezais, mazurkomis, lietuviškomis, ukrainietiškomis dainomis ir lenkiškomis temomis.

Pasak Januszo Ekierto, "mažai kam pasisekė bent akimirkai sukurti iliuziją, kad visi žmonės Europoje galvoja ir jaučia panašiai. Mozartui ir Chopinui, Farinelli ir Caruso tai pavyko."

LMILC inf.