Unikaliosios knygos

Pranas Gailius. "Antrajai lietuviškai siuitai" pagal Kazio Bradūno eilėraštį "Donelaičio pamokslas per sukaktuvių mišią"

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje "Iš lietuviškų minčių ir žodžių", skirtoje lietuviškosios spaudos atgavimo 100-čiui, galime pamatyti unikalų eksponatą – Jono Bretkūno "Postilę". Santūri tekstus įrėminanti dekoratyvi ornamentika, gotiški rašmenys padeda nusikelti į tolimus lietuviškos raštijos užuomazgos laikus. Tačiau labiausiai intriguojantis parodos akcentas – Prancūzijoje gyvenančio tapytojo, grafiko, skulptoriaus Prano Gailiaus autorinių knygos lakštų ekspozicija.

Nuo 1950 m. Paryžiuje gyvenantis dailininkas mokėsi pas Fernand’ą Legger, buvo avangardinio meno sūkuriuose. Ypatingas ryšys sieja Praną Gailių su knyga: "Kurti knygas man visados yra didelis džiaugsmas. Visuomet esu tarp knygų, su knygom. Aš mėgstu knygas, bet knyga man patinka ir kaip daiktas. Patinka tos raidės, kurios išsilieja į didelę pievą, lyg pats Dievas lankstytų tą pievą"… Gyvendamas toli nuo Tėvynės, P. Gailius tarytum pratęsia Adomo Galdiko, Viktoro Petravičiaus, Telesforo Valiaus, Romo Viesulo ir kitų išeivijos dailininkų knyginę grafiką, dailiosios knygos puoselėjimą jungdamas su Pablo Picasso, Henri Matisse’o, Raoulio Dufy unikalios knygos kūrimo tradicija. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje V. Petravičiaus iliustruota liaudies pasaka "Gulbė karaliaus pati" pelnė Didįjį prizą, Mečislovo Bulakos apipavidalinta "Liūdna pasaka" – aukso medalį. 1930 m. į Kauną atvežtoje prancūzų grafikos ir knygos meno parodoje eksponuoti itin meniški leidiniai.

Jausminių akcentų prisodrinta knyginė P. Gailiaus grafika bene ryškiausia Eglės Juodvalkės, Kazio Bradūno, Oskaro Milašiaus tekstų interpretacijose. Metamorfozių ir meditacinio lyrizmo kupinas O. Milašiaus žodis – didžiulė trauka knygų iliustratoriams. Ekspozicijoje matome P. Gailiaus raižytų interpretacijų knygą "Lietuviška siuita" (1967–1968) pagal O. Milašiaus perkurtas lietuviškas dainas, kurią prestižinė Prancūzijos meno leidykla "Antares" išleido 40 egz. tiražu kaip numeruotą bibliofilinį leidinį (Vilniaus universiteto Grafikos kabinete yra autorinis ciklo iliustracijų rinkinys). 1970 m. ta pati leidykla publikavo dvi P. Gailiaus knygas O. Milašiaus "Pradmenų" ("Les Elements") motyvais. Išilginto formato raižinių ciklas "Jūra", išspausdintas 120 egz. tiražu specialios faktūros popieriuje, kartu su antrąja "Pradmenų" knyga "Saulė" eksponuotas Paryžiaus Georges’o Pompidou centre 1977 m. "Antrojoje lietuviškoje siuitoje" ("Deuxieme Suite Lithuanienne", 1986) pagal K. Bradūno eilėraštį "Donelaičio pamokslas per sukaktuvių mišią" panaudoti lietuviški tekstai.

Dailininkas savo darbuose įkūnija individualų požiūrį į knygos sandarą, santykį su tekstu, nesaistomą standartinių mastelių ir reglamentų. Abstrakčiojo ekspresionizmo elementus sublimuoja tautinio meno pajauta, sakralinė semantika, piktogramiški archetipai, išreikšti ypač kondensuota minimalistine forma. "Kūrinio prasmei pabrėžti užtenka nedaugelio ženklų, kurie, kartojami neribotai, kiekvienąkart panašūs ir kiekvienąkart skirtingi", – komentuoja P. Gailiaus darbus Gerard’as Xerequera. Reljefiniai paviršiai derinami su tapybiškais intarpais, baltų laukų pauzėmis, šrifto elementų ritmika. Komponuojama ekspresyviai, spontaniškai, nepaisoma linijinės struktūros hierarchijos. Kita vertus, kompozicijos kupinos darnos, ansambliškumo ir vientisumo. Teksto ir vaizdo deriniai mena impresionistiškai išsiliejusius flamenko šokio kontūrus. Unikaliosios P. Gailiaus knygos kupinos nostalgiškų reminiscensijų ir paryžietiškos mokyklos dvelksmo. Beje, įdomu palyginti dailininko darbus su T. Valiaus iliustracijomis Juozo Tysliavos poemai "Tawa nouson", kurią Antanas Vaičiulaitis pavadino paminklu išnykusiai prūsų giminei. Taip T. Valiaus iliustracijas šiam veikalui apibūdino ir Ingrida Korsakaitė. P. Gailiaus sukurti autorinės meninės knygos pavyzdžiai yra puiki dovana aukštojo meno ištroškusiems žiūrovams. Džiugu, kad vidiniais saitais su Tėvyne susieti kūriniai atgal į Prancūziją nebeiškeliaus – jie autoriaus valia jau yra Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė.