Muzika

Sugrįžo Vladas Jakubėnas

Minint garsaus lietuvių muziko 100-ąsias gimimo metines

Vaclovas Juodpusis

iliustracija

Kai ištariu Vlado Jakubėno pavardę, visada susimąstau – kiek daug sugebėjo aprėpti ir nuveikti šis neeilinis kompozitorius, muzikologas, pianistas, muzikos veikėjas. Turėtume didžiuotis, kad ši asmenybė priklauso Lietuvai, kad ji puošia ir turtina Lietuvos muzikos istoriją. Tai išgyvenome ne tik šių metų gegužę, kai per visą Lietuvą nuo Vilniaus iki Biržų, Kauno, Klaipėdos nuvilnijo Vlado Jakubėno 100-osioms gimimo metinėms skirta minėjimų banga. Kovą jo muzika skambėjo Mokslininkų rūmų surengtame koncerte Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (du šokius iš baleto "Vaivos juosta" atliko Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos pedagogų kamerinis orkestras, diriguojamas prof. Petro Kuncos, B. Dvariono laiškus V. Jakubėnui skaitė Aldona Daučiūnienė), o balandį kompozitoriaus kūrinių (atliko prof. Birutės Vainiūnaitės fortepijono klasės studentės) klausėmės Stasio Vainiūno namuose.

Gegužės 12 d. kaip Lietuvos muzikų rėmimo fondo "Sugrįžimų" festivalio ir biržiečių klubo "Krivulė" renginys Stasio Vainiūno namuose įvyko Vlado Jakubėno kūrybos vakaras, sulaukęs didžiulio klausytojų antplūdžio ir susidomėjimo. Įvairią kamerinę muziką, leidusią geriau pažinti kompozitoriaus kūrybinį braižą, atliko kauniečiai (smuikininkė Milda Kasperavičiūtė ir pianistė Virginija Daugirdienė-Balčiauskaitė), svečiai iš Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos (pianistė Evelina Venckūnaitė ir vyresniųjų klasių merginų ansamblis) bei plačiai žinomi atlikėjai – prof. Birutė Vainiūnaitė, dainininkė Inga Ulevičiūtė, violončelininkė Gražina Minkevičiūtė ir operos solistas Vincentas Kuprys, dar dainavęs Čikagoje pačiam V. Jakubėnui, parašiusiam labai jautrų, teigiamą atsiliepimą, kurį pacitavo vakarą vedęs šio straipsnio autorius. Šio vakaro atlikėjams akompanavo Gražina Zalatorienė, Dovilė Laimutytė ir Melita Diamandidi. Ypač daug dėmesio sulaukė p. Aleksandra Balčiauskienė, atvykusi iš Biržų ir pažėrusi jaudinančių prisiminimų apie V. Jakubėną. Po jų ir muzika buvo klausoma dar labiau susidomėjus. Vakarą turtino ir parodėlė, priminusi išleistus V. Jakubėno kūrinius, įvairių renginių Lietuvoje ir Amerikoje programas, knygas. Vakaro pradžioje buvo perskaitytas iš Čikagos gautas Vlado Jakubėno draugijos sveikinimas, kurį atsiuntė šios draugijos pirmininkas Edvardas Šulaitis: "Mes, anapus Atlanto gyvenantieji kompozitoriaus Vlado Jakubėno artimieji, bičiuliai ir jo kūrybos gerbėjai, jungiamės kartu su jumis šį vakarą, kai Vilniuje yra minimas didelio lietuvių muzikos srities darbuotojo gimimo šimtmetis. Smagu, kad Vladas Jakubėnas yra dar plačiai gerbiamas abiejose Atlanto pusėse ir jo kūryba skamba tėvynėje ir už jos ribų. Stenkimės, jog šia linkme būtų einama ir ateityje. P.S.: Atskirai dar jus sveikina kompozitoriaus V. Jakubėno sesuo Halina Dilienė iš Čikagos."

Gegužės 15 d. nemažas V. Jakubėno gerbėjų būrelis leidosi kelionėn į Biržus. Gegužės dienos šiame krašte išjudino ir jaunus, ir pagyvenusius muzikos mylėtojus. Išgirdome gražių atsiliepimų apie gegužės 9 d. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje surengtą chorų dieną, gegužės 14 d. Biržuose pasibaigusį Respublikinį V. Jakubėno jaunųjų pianistų festivalį-konkursą, kurio nugalėtoja biržietė Vaida Vireliūnaitė (mokytoja Romualda Butkevičienė) ir pradėjo baigiamąjį iškilmių koncertą Biržų pilyje. Pamąstymais apie V. Jakubėną ir jo kūrybą dalijosi muzikologė Rita Nomicaitė, V. Jakubėno draugijos Lietuvos skyriaus pirmininkė Irena Skomskienė, šio straipsnio autorius. Jono Petronio leidyklos Kaune išleistas V. Jakubėno Styginio kvarteto partitūrą ir balsus pristatė prof. P. Kunca, vieną egzempliorių įteikęs ir Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklos direktorei Rimai Zuozienei, vedusiai šį iškilmingą minėjimą-koncertą. Tą pavakarę ten V. Jakubėno kūrinius atliko Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Audronė Kisieliūtė (fortepijonas), Milda Kasperavičiūtė (smuikas) ir Virginija Daugirdienė (fortepijonas), Gražina Minkevičiūtė (violončelė) ir Dovilė Laimutytė (fortepijonas), pianistas Jurgis Karnavičius. Tad tikrai malonu buvo konstatuoti, kad V. Jakubėną "susigrąžino" jo gimtieji Biržai, turintys V. Jakubėno muzikos mokyklą ir ateityje įsipareigoję jį garsinti. Praėjo dar tik dveji metai, kai šis vardas suteiktas mokyklai, o rezultatai – akivaizdūs.

Gegužės 20 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko bene pagrindinės V. Jakubėno pagerbimo iškilmės. Pritrūkus reklamos, kad renginys nemokamas, klausytojų susirinko mažokai. Bet programa buvo didžiulė. Po Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininko kompozitoriaus Remigijaus Merkelio įžanginio žodžio ir šio straipsnio autoriaus pasisakymo, skambino LMA docentas Jurgis Karnavičius (Rapsodija Nr. 1 fis-moll), griežė Valstybinis Vilniaus kvartetas (Styginių kvartetas, op. 4) ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas prof. Donato Katkaus (Preliudas ir triguba fuga styginių orkestrui). Koncerto antrąją dalį užpildė V. Jakubėno simfoninė muzika. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko, dvi dainas ("Plaukia antelė" ir "Ežerėlis") atliko Asta Krikščiūnaitė. Monumentalios Simfonijos Nr. 3 atlikimas buvo skirtas kompozitoriaus artimam giminaičiui Brianui Slavėnui, žuvusiam 2003-ųjų rudenį Irake, atminti. Taip pat perduotas p. Halinos Dilienės sveikinimas iš Čikagos.

Atrodo, Vladas Jakubėnas yra "sugrįžęs" į Lietuvą, kurią paliko 1944-ųjų vasarą. Jo atminimas įamžintas ne tik gimtuosiuose Biržuose, bet ir Kaune, kur netrumpai gyventa ir dirbta. Prieš dešimtmetį Vilniuje išleistas jo straipsnių ir recenzijų dvitomis (gaila tik, kad į jį nepateko karo metų publikacijos). V. Jakubėno draugijos rūpesčiu 1999 m. išleista monografija "Vladas Jakubėnas", taip pat lietuvių evangelikų giesmių rinkinys "Jėzau, Tu mano gyvybe" (1993), liaudies dainų išdailų chorams rinkinys "Už jūrių marių" (1994), originalios dainos chorams "Vai eičiau aš, eičiau" (1997). Publikuojant V. Jakubėno kūrybinį palikimą daug nusipelnė Kaune gyvenantis leidėjas J. Petronis, dar 1944 m. bendravęs su kompozitoriumi.

Taigi ir toliau grokime, dainuokime Vlado Jakubėno kūrinius, domėkimės jo rašinių mintimis, gražiai ir nuoširdžiai paminėję jo šimtąjį gimtadienį.