Naujas "Krantų" numeris

Penktadienį, gegužės 21 d., sostinės "Vartų" galerijoje įvyko meno kultūros žurnalo "Krantai" naujausio numerio pristatymas. Šiais metais žurnalas, kaip ir keletas kitų tradicinių Lietuvos kultūros leidinių, neteko Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paramos; 2004 m. "Krantų" leidybą iš dalies remia Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas.

Pristatyme kalbėta ir apie paskutinįjį 2003 m. "Krantų" numerį, skirtą Austrijos kultūrai ir vieno iškiliausių austrų dramaturgų Thomo Bernhardo kūrybai. Mintimis apie vokiečių ir austrų literatūros skirtumus pasidalijo viena iš "Krantų" autorių, Lietuvos vertėjų asociacijos prezidentė Jurgita Mikutytė, įspūdingai keletą W.A. Mozarto bei F. Schuberto dainų, akompanuojant Audrai Telksnytei, padainavo kelerius metus Austrijoje studijavusi dainininkė Saulė Šerytė.

Daugiausia kalbėta apie naujausiąjį, lituanistinį "Krantų" numerį, kuriame savaip suskamba spaudos draudimo ir atgavimo, taip pat idealo motyvai. Jie atsispindi Ingridos Korsakaitės parengtame Liudomiro Nastopkos rankraščio "Mano šeimos kronika" fragmente, Jurgio Mališausko straipsnyje "Knygnešių pirmtakai kontrabandininkai", vieno iš "Krantų" kūrėjų Rimanto Skeivio publikacijoje "Jono Biliūno idealas". Idealizmu pulsuoja pluoštas poetės Elenos Skaudvilaitės eilėraščių, savitos idealizmo formos atsispindi Daivos Šabasevičienės straipsnyje "Teatrinė kelionė į Madagaskarą" apie Rimo Tumino Vilniaus mažajame teatre pastatytą Mariaus Ivaškevičiaus pjesės "Madagaskaras" I dalį, kur su giedra ironija žvelgiama į neįgyvendintas Kazimiero Pakšto utopijas. Skaidrių, gilių jausmų kupinas ir literatūrinis dailėtyrininkės Dalios Karatajienės esė "Susitikimo užrašai". Kosmopolitizmo ir savos kultūros bei tradicijų sąveikos tema ryški dailėtyrininkės Nijolės Adomonytės pokalbyje su dailininku Sigitu Staniūnu. Muzikologas Viktoras Gerulaitis rašo apie jauniausią iš visų oficialių valstybės simbolių – himną, plačiame istoriniame kontekste aptardamas ir lietuvių "Tautišką giesmę". Garsaus išeivijos dainininko Algirdo Brazio veiklą Čikagos Lietuvių operoje nušviečia muzikologas Algis Zaboras.

Pati brangiausia 2004 m. pirmojo "Krantų" numerio publikacija – vieno garsiausių XX a. pabaigos lietuvių literatūros ir kultūrinio gyvenimo žinovų a.a. Vytauto Kubiliaus straipsnis "Žodžio ir veiksmo vienybė", kuriame prisimenama Juozo Brazaičio asmenybė. Straipsnį "Krantams" profesorius V. Kubilius įteikė likus vos porai savaičių iki tragiškos žūties.

Gausiai susirinkusiems "Krantų" bičiuliams kalbėjo ir redakcijos darbuotojus drąsino profesorius Vladas Žukas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Skeivys, "Vartų" galerijos vadovė Nida Rutkienė.

A. Z.