Giedrė, Saulė, šviesa

Koks malonus atlikėjui publikos šurmulys salėje prieš koncertą. Jau pati salės (Taikomosios dailės muziejuje) atmosfera, puikus interjeras, senoviniai gobelenai, neišpasakyto išorinio grožio (deja, garso spalva neatitinka išorės) fortepijonas, garbingi svečiai nuteikia, kad įvyks kažkas ypatinga.

Vieną iš gegužės vakarų Taikomosios dailės muziejuje klausytojus džiugino Lietuvos muzikų rėmimo fondo ir jo nepakeičiamos, energingos direktorės Liucijos Stulgienės puikiai suorganizuotas "Sugrįžimų" festivalio koncertas. Dainavo dvi mokslus Lietuvoje pradėjusios ir Austrijoje baigusios lietuvaitės – Giedrė Zeicaitė (sopranas) ir Saulė Šerytė (mecosopranas). Dvi jaunos, gražios, jėgų ir tikėjimo šviesiu rytojumi kupinos atlikėjos (Vilniaus mero apdovanotos garbės ir padėkos raštais už sugrižimą ir dalyvavimą festivalyje). Intriguojanti, stilingai ir įdomiai sukomponuota programa – H. Purcello, G.F. Händelio, W.A. Mozarto, F. Mendelssohno, C. Saint-Saenso vokaliniai duetai. Puiki dainininkių dikcija, stiliaus pajautimas. Jau po pirmosios dainos – H. Purcello "Sound of the trumpet" ("Trimito garsai") – pagalvojau: gal turėsim tokį duetą, kaip kadais visus žavėjusių seserų Lisiscian?

Giedrė Zeicaitė – atlikėja, pelniusi reikšmingų laurų. Ji yra 1997 m. tarptautinio Feruccio Tagliavini konkurso Italijoje III premijos laureatė, 2000 m. laimėjo Georgo Solti prizą, koncertavo Vengrijoje, Rusijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV. Kelerius metus studijavo Graco aukštojoje muzikos mokykloje, pas reikliąją prof. Liliją Šukytę. Įgijo tvirtus vokalo pastatymo, artikuliacijos, stiliaus pajautimo, puikios vokiečių kalbos tarimo pamatus. Dainininkė žavėjo mus gražiu vokalu, nepriekaištinga intonacija, gal tik kartais buvo perdaug "teatrališka", bet tai galima pateisinti, nes jos temperamento užtektų kelioms atlikėjoms.

Saulė Šerytė – taip pat prof. L. Šukytės auklėtinė. 1992–1998 m. mokėsi Graco aukštojoje muzikos mokykloje, įgijo menų magistro diplomą, tobulinosi meistriškumo kursuose Olandijoje, Italijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje. Gražus balsas, nepriekaištingas stiliaus pajautimas. Man kiek pritrūko stabilesnio viršutinio registro skambėjimo. Atrodė, tarsi dainininkė bijotų "eiti" į viršų. Jos partnerė Giedrė tryško gyvybingumu, o Saulė likdavo šešėlyje. Ateity jaunajai atlikėjai linkėčiau daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi.

Dėmesio nusipelno ir visai programai akompanavusi pianistė Audronė Juozauskaitė (ji nebuvo apdovanota jokiu raštu, nes iš niekur "negrįžo" – tiesiog kantriai ir ištikimai dirbo Lietuvoje). Pianistė turi nemažą patirtį, yra dalyvavusi kone 200 koncertų, akompanavusi įžymiems Lietuvos atlikėjams, koncertavusi Turkijoje, Anglijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, padariusi nemažai įrašų Lietuvos radijuje. Turi ir rašytojos gyslelę: kelios jos publikacijos jau pasirodė spaudoje.

Kas jau kas, o mes, vokalistai, žinome, kaip svarbu ir nuolatinėse repeticijose, ir scenoje turėti gerą partnerį pianistą. Jau pirmieji šio koncerto garsai bylojo, kad sulauksim malonumo klausytis puikios, jautrios, techniškos, nedominuojančios, bet ir neliekančios šešėlyje muzikantės. Klasika, ypač W.A. Mozartas, – labai "pavojinga": mažiausia klaidelė, netikslus klavišo užgavimas, ir tą pastebės ne tik muzikantas (o salėj tokių buvo dauguma), bet ir eilinis klausytojas. Belieka kartu su jaunosiomis dainininkėmis pasidžiaugti, kad šalia – ne tik gera draugė, bet ir profesionali, puiki, reikli koncertmeisterė.

Dar vienas malonus vakaro siurprizas – jaunoji kompozitorė Sonata Tamašauskaitė-Petkienė (kompoziciją studijavo pas prof. Bronių Kutavičių). Specialiai šio vakaro atlikėjoms sukurtas vokalinis duetas "Licht" ("Šviesa", ž. E. Bockholto) lyg ir pratęsė romantišką F. Mendelssohno duetų nuotaiką. Dabar mintyse dėlioju: Giedrė – Saulė - šviesa. Iškart padvelkia pavasariu. Vartydama trumputę informaciją apie Sonatą, radau tokius žodžius: "Muzika turi paliesti žmogaus širdį, palikdama joje gėrio krislelį". Manau, kad ir koncerto rengėjams, ir atlikėjoms tai padaryti pavyko.

Judita Leitaitė