Fortepijoninio trio koncertas "Sugrįžimuose"

Tonio Henkelis, Guoda Gedvilaitė ir Vytautas Sriubikis A.G. Žygavičiaus nuotr.

Balandžio 27 d. Taikomosios dailės muziejuje įspūdingą koncertą surengė festivalio "Sugrįžimai 2004" dalyviai, fortepijoninis trio iš Vokietijos: Lietuvos muzikos mylėtojams pažįstama talentinga pianistė, daugelio tarptautinių konkursų nugalėtoja Guoda Gedvilaitė, "Camerata Würzburg" fleitininkas Vytautas Sriubikis bei jau 2003 m. "Sugrįžimuose" su Guoda dalyvavęs violončelininkas, Frankfurto "Rotary" klubo stipendininkas ir Y. Menuhino koncertinės organizacijos Frankfurte dalyvis Tonio Henkelis.

Atlikėjai pasirinko sudėtingą ir įdomią programą, ją pradėjo ir užbaigė puikiais romantiškos fortepijoninio trio muzikos kūriniais: C.M. von Weberio Trio g-moll, op. 63, ir F. Mendelssohno Trio d-moll, op. 49, kurių interpretacijoms pasirinko įvairias išraiškos priemones, padėjusias atskleisti savitą kūrinių charakterį. Pažįstame Guodą kaip protingą, pasiekusią aukštą profesionalumo lygį, azartingai mylinčią muziką solistę. Šį vakarą jai teko sudėtingas vaidmuo: nepaprastai gražioje, tačiau gan prastos akustikos muziejaus menėje, kur garsai sklando tarsi atsimušdami į mūrinius salės skliautus, 1862 m. pagamintu, o 2001 m. "Vereins- und Westbank" AG lėšomis restauruotu, įspūdingai atrodančiu, tačiau netobulos mechanikos fortepijonu "Bechstein" meistriškai atlikti kruopščiai išanalizuotą ir detaliai nugludintą tekstą. Be to, atliekant fortepijoninius ansamblius dažnai didžiausias virtuozinis krūvis tenka būtent pianistui, o dar kai ansamblį sudaro tokie instrumentai kaip fleita, kurios garsas pasižymi trapumu, lengvumu, bei šiltai ir minkštai skambanti violončelė, reikia ypač gerai girdėti partnerius, stengtis, kad fortepijonas jų neužgožtų. G. Gedvilaitei ne tik pavyko puikiai susitvarkyti su šiomis užduotimis, bet ir savo brandžiu, aukščiausio lygio profesionalumu pertekti atliekamų kūrinių nuotaikas ir visumą, jau nuo pirmos natos aiškiai formuoti kiekvieno kūrinio dramaturgiją bei atskleisti detalių svarbą. Štai C.M. von Weberio Trio fortepijono senoviškas, lyg duslokas skambesys puikiai tiko prie lengvai skrajojančių gražių fleitos melodijų ir lyg aksominių, šiltų violončelės garsų. Po to atliktas B. Martinu Trio nustebino visiškai kitokiu skambesiu, garsiniais kontrastais: pianistės perteiktiems ryškiems, džiaugsmingiems garsams, pereinantiems į "varpų gaudesį" (pvz., Adagio dalyje), kontrastavo nuotaikingi fleitos ir violončelės duetai. Nepaprastai įdomi ir įvairi šio trijų dalių kūrinio muzika, išradinga forma, besikeičiantys meniniai vaizdiniai bei nuotaikos sužavėjo gausiai susirinkusią publiką. Galbūt ir atlikėjus šis Trio labiausiai įkvėpė įdomiai ir spalvingai interpretacijai.

Po pirmos koncerto dalies pakalbinau buvusį Vytauto Sriubikio LMA profesorių, ansamblio "Musica humana" meno vadovą Algirdą Vizgirdą. Tarp kitų išsakytų minčių buvo ir šios: "Skoningai parinkta programa. Galima drąsiai teigti, kad jų interpretacija – profesinio meistriškumo išraiška. Perteikti svarbiausi muzikos bruožai: C.M. Weberio, kaip romantizmo epochos atstovo, bei B. Martinu, kaip XX a. čekų muzikos kūrėjo. Pulsuojanti ir gyva muzikos ritmika kontrastavo su labai išraiškingai pagrotomis melodinėmis fleitos, violončelės ir fortepijono linijomis, sukurtas vientisos muzikos formos pojūtis ir svarbiausi muzikiniai charakteriai. Gražus ir minkštas Sriubikio fleitos garsas puikiai derėjo su Guodos Gedvilaitės lanksčiomis ir interpretaciškai įprasmintomis muzikinėmis frazėmis, gana stabilia violončelės partija, kurią atliko jaunas talentingas violončelininkas Tonio Henkelis…".

Antroje koncerto dalyje girdėjome J. Andrejevo "Tris dzūkiškus motyvus" ("Atpučia vėjas", "Ant kalno malūnėlis", "Ūžė pušelė") violončelei ir fortepijonui, nuskambėjusius paprastai ir nuotaikingai, bei O. Balakausko trijų dalių kūrinį "Impresonata" fleitai ir fortepijonui, atliktą charakteringai, spalvingai, naudojant garsinius, ritminius kontrastus.

Numatytą programą užbaigė romantiškas, virtuoziškas, keturių kontrastingų dalių F. Mendelssohno Trio d-moll. Čia G. Gedvilaitė pademonstravo pianistinį virtuoziškumą ir lankstumą. Ji gyvai reagavo į menkiausius nuotaikų pasikeitimus, tiksliai "sucementavo" detales į darnią visumą. V. Sriubikio šviesios, vingrios frazės skriejo drauge su nuoširdžiais, gražiais violončelės garsais, kartu užtikrintai skambėjo meistriškai atlikta fortepijono partija. Švelnaus liūdesio muziką keitė energingi, kunkuliuojantys garsų srautai, kurie veržte veržėsi iš po pianistės pirštų.

Sužavėtai publikai primygtinai prašant, suskambo nuostabiai graži Astoro Piazzollos "Oblivion". Ilgesingą fleitos ir violončelės duetą palaikė įdomios ritmikos, nuotaikingai skambanti fortepijono partija, įtampa tai kilo iki kulminacijos, tai vėl slūgo. Įspūdinga nuotaikų ir dinamikos kaita!

Tarp "Sugrįžimų" globėjų, rėmėjų, partnerių yra ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, festivalio leidinyje įrašęs sveikinimo žodžius: "Šis "Sugrįžimų" festivalis ypatingas: mes kartu švęsime ilgai lauktą narystę Europos Sąjungoje. Džiaugiuosi, kad festivalio dalyviai pažymės šį įvykį pirmieji." Visiems trims šio vakaro atlikėjams meras perdavė padėkos raštus.

Aldona Eleonora Radvilaitė