Teatras

"Besimokanti Europa" Vilniuje

kronika

iliustracija
Bara Kolenc ir Boris Mihal (Liubliana)
D. Matvejevo nuotr.

Balandžio 30 ir gegužės 1 d. Rusų dramos teatre vyko tarptautinis teatro projektas "Besimokanti Europa" ("Learning Europe"). Vilnius – viena iš septynių tarptautinio Europos teatro konvencijos (ETC) projekto "stotelių", kurioje buvo ir dar bus demonstruojamas aktorių ir režisierių išradingumas, profesionalumas, skirtingumas. Projekto koncepcijos autorius – vokiečių režisierius Arminas Petras, koordinatorius – Hamburgo teatras "Thalia".

Dvylika aktorių iš Bratislavos, Frankfurto, Hamburgo, Liublianos, Liuksemburgo ir Vilniaus šiam susitikimui ruošėsi apie pusmetį. Du aktoriai ir vienas režisierius iš kiekvienos šalies turėjo surepetuoti devyniolika užduočių, kurios Hamburge, pirmame pasirodymų mieste, išsivystė į bendrą spektaklį, intensyvių improvizacijų šou. Tos šalies, kurioje vyksta spektaklis, aktoriai tampa tik veiksmo moderatoriais, todėl Lietuvoje nevaidino Jurga Kalvaitytė ir Vytautas Rumšas (jaun.). Būtų buvę įdomu pamatyti ir savuosius, juo labiau, kad lietuvių projektas supažindina su Justino Marcinkevičiaus drama "Mindaugas", kuri pristatoma kaip geriausias nacionalinės dramaturgijos kūrinys, su Vilniaus architektūros (Gedimino pilis, Šv. Onos bažnyčia ir kt.) videovaizdais (autorė – Laura Garbšienė). Užduotis, rodos, paprasta, bet intriguojanti, netipinė, žvilgsnis "į save" visada būna sudėtingiausias. Užtat išvydome Adolfo Večerskio režisūrinį spektaklio sprendimą. Atskiri epizodai buvo išradingai sujungti į vieną reginį. Dešimt aktorių buvo parengę kompozicijas, mažus skečus įvairiomis temomis – "Mano meilė", "Europos mitas", "Mano sapnai", "Kultūrinė Europa", "Įsibrovėlis" ir kt.

A. Večerskio režisūra pasižymėjo šmaikščiu, ritmišku veiksmo moderavimu, jungiančiu skirtingas temas. Scena buvo padalyta į tris aikšteles ir kiekvienoje iš jų lygiagrečiai vaidino kitos šalies atstovai. A. Večerskio režisuotame spektaklyje trys "veikiančios" poros kartais pasiekdavo tokią tarpusavio jungtį, kad atrodė, jog vyksta vientisas šiuolaikinis spektaklis, kuriame tam tikras nesusiklausymas, visuomenės frustracija įgauna meninį pavidalą.

"Besimokanti Europa" subūrė skirtingų mokyklų, skirtingos stilistikos aktorius ir režisierius. Šis "produktas" – geras masalas prodiuseriams ir vadybininkams, kurie ieško talentų ne vien spektakliams, bet ir filmams. Itin įdomūs pasirodė slavių šalių teatro menininkai: Bara Kolenc ir Borisas Mihalis iš Liublianos bei Monika Hilmerova ir Marko Igonda iš Bratislavos. B. Kolenc ir B. Mihalis nustebino savo sugebėjimu mažuose siužetuose išreikšti ne tik personažų visumą, bet ir plačiau nusakyti veiksmą. Jų mokėjimas fiksuoti judesį nesmulkinant, neliteratūrinant siužetų tiesiog sužavėjo. Gal ir dėl to, kad baleto mokyklą baigusi B. Kolenc šiuo metu dirba kaip choreografė. Prie sėkmės nemažai prisidėjo ir įdomus režisierius Diego de Brea. Keistas, intriguojantis, kupinas humoro buvo dueto iš Frankfurto – garbaus amžiaus Alexanderio Brillo ir lenkų kilmės aktoriaus Seweryno Żelazny – pasirodymas. Hamburgo aktoriai Jörgas Kleemannas ir Xenia Snagowski atstovavo kitai – griežtai, minimalistinei, konceptualiai – vokiečių spektaklių kultūrai.

Mūsų teatro fotografas Dmitrijus Matvejevas surengė fotosesiją aktorei Barai Kolenc.

Daiva Šabasevičienė