Nuo tautiškumo iki...

Audronė Žiūraitytė ir Folke Bohlinas

Rygoje spalio pabaigoje vyko 37-oji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija "Tautinė kultūra ir globalizacija". Joje dalyvavo muzikologai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos, Vokietijos ir Prancūzijos. (Beje, Baltijos muzikologų konferencija išsirutuliojo iš Tarprespublikinių muzikologų konfrencijų. Baltijos konferencijos vyksta paeiliui Rygoje, Taline ir Vilniuje.)

Iš lietuvių muzikologų į Rygą šįmet važiavo profesorius Algirdas Ambrazas, Audronė Žiūraitytė, Rūta Gaidamavičiūtė ir Beata Leščinska. A. Ambrazas skaitė pranešimą "Tautiniai klausimai Juliaus Juzeliūno pažiūrose ir kūryboje". Pasitelkdamas pavyzdžių iš Juzeliūno 5-osios simfonijos, kur kompozitorius įdomiai naudoja sutartinių intonacijas, profesorius supažindino konferencijos dalyvius su specifinėmis tautiškumo apraiškomis lietuvių klasiko kūryboje. Buvo cituojami ir įdomūs kompozitoriaus pasisakymai. Profesorius Ambrazas savo pranešimą užbaigė puikia skulptoriaus Antano Mončio citata: "Menas neturi sienų, bet turi gimtinę". Paskutinę konferencijos dieną skaitytas pranešimas šia citata, mano galva, labai gražiai apibendrino konferencijos temos "Tautinė kultūra ir globalizacija" iškeltą problematiką, nes tuos du dėmenis galima suprasti ir kaip opoziciją (kad globalizacija naikina tautinius savitumus arba priešingai – tautinių savitumų laikymasis užkerta kelią naujovėms ir pasirinkimo laisvei), ir kaip papildančias viena kitą sąvokas.

Konferenciją pradėjo A. Žiūraitytės pranešimas "Tautinio identiteto pokyčiai šiuolaikinėje muzikoje. Onutės Narbutaitės kūryba". Nurodydama, greta kitų pavyzdžių, Onutės Narbutaitės oratoriją "Centones meae urbi" ("Skiautinys mano miestui"), A. Žiūraitytė parodė, kad tapatintis galima ne tik su savo tautine tradicija, bet ir su konkrečios vietos, šiuo atveju Vilniaus, kultūra, kuri yra artima kompozitorei ir kurią sudaro vietinė lietuvių, lenkų, žydų ir kitų tautų kultūra. Kitaip tariant, akcentuojamas ne tiek tautinis, kiek individualus identitetas, kurį formuoja kompozitoriaus asmeninė patirtis.

Muzikologė R. Gaidamavičiūtė skaitė pranešimą "Svarstymai apie globalizaciją lietuvių muzikoje". Čia ji paminėjo tokius kūrinius kaip Broniaus Kutavičiaus stambios formos opusas "Septyneri Jeruzalės vartai", Vidmanto Bartulio "Vėrinys Marijai", Algirdo Martinaičio šių metų kūrinys "Bičių žmogus" ("Bienenmensch"), kuriame kompozitorius vėlgi naudoja sutartines, bei Remigijaus Merkelio naujausią opusą "Kompas", kuriame susipina įvairios tradicijos – pasaulio, džiazo ir, žinoma, moderniosios akademinės muzikos.

Šių eilučių autorė skaitė tradicinį Baltijos muzikologų konferencijose informacinį pranešimą apie naujausią lietuvių muziką. Pranešime buvo pristatyti B. Kutavičiaus opera baletas "Ugnis ir tikėjimas", V. Bartulio oratorija "Nelaimėlis Jobas", Šarūno Nako kūrinys "Drang nach Westen", Gintaro Sodeikos "Jodio", Antano Kučinsko "Lietuvoje". Pastarasis kūrinys, beje, sukėlė itin gyvą konferencijoje dalyvavusių muzikologų reakciją. Taip pat buvo pristatytas Vakaruose jau 10 metų gyvenančio Vykinto Bieliausko-Baltako kūrinys "Poussla", kuriame muzikologė iš Prancūzijos Christine Stephanus atpažino Pierre‘o Boulezo įtaką. Taip pat nuskambėjo Ramintos Šerkšnytės "Rytų elegijos", Vytauto Jurgučio "Elipsių" ir "Su60" ištraukos, o pranešimą užbaigė Lino Rimšos ir Lino Paulauskio projekto "E-sutartinės party", kurį savo pranešime minėjo ir R. Gaidamavičiūtė, ištrauka.

Estų bei latvių muzikologai savo pranešimuose temą "Tautinė kultūra ir globalizacija" traktavo labai įvairiai. Beje, ilgametis šių konferencijų dalyvis, profesorius Folke Bohlinas iš Švedijos, skaitęs pranešimą "Tautiniai ir tarptautiniai idealai choriniame dainavime", palietė dainų švenčių Baltijos šalyse tematiką ir teigė, kad tai iš tiesų yra unikalus reiškinys, kurį verta saugoti ir puoselėti. Bene įdomiausias, bent jau man, buvo latvių etnomuzikologo ir kompozitoriaus Valdžio Muktupavelo pranešimas "Tradiciniai muzikos instrumentai sakralioje erdvėje", puikiai parengtas vizualiai. Muzikologas visą medžiagą dailiai sumaketavo kompiuteryje, iš kurio per videoprojektorių demonstruoti pavyzdžiai, padėję lengviau suprasti koncentruotai pateikiamą žodinę informaciją.

Kitąmet Baltijos muzikologų konferencija vyks jau Vilniuje, lygiagrečiai su "Gaidos" festivaliu.