Triušiai ir gangsteriai

Žinau, kad vasara ir visi padorūs žmonės ilsisi. Kadangi pastariesiems nepriklausau, tyrinėju televizijos programas, kaip ta akla višta tikėdamasis ten rasti aukso grūdą. Nėra. Nėra apie ką rašyti, nes visi įdomesni filmai rodyti jau kelis kartus ir net mano tiek pat aprašyti. Iš aukso grūdelių galiu tik rekomenduoti dar kartą pasižiūrėti "Snobo kine" Sofios Coppolos komišką dramą "Jaunosios savižudės" (LNK, 24 d. 22.35). Tai filmas apie paauglystės dramą, kurios mažai kam pavyksta išvengti, apie nekaltybės praradimą. Iš pirmo žvilgsnio Lisbonų šeima atrodo tokia pat kaip visos. Tėvas (James Woods) dėsto matematiką, mama (Kathleen Turner) - pasinėrusi į religiją. Jie turi penkias paaugles dukras. Vieną iš jų, trylikametę Sesiliją (Hannah Hall) apima gili depresija, ji net bando nusižudyti. Tada šeima kreipiasi į psichoanalitiką, o šis pataria mergaitei daugiau bendrauti su berniukais. Tačiau berniukai - ne vienos sesers problema, nors jie ir kuria legendas apie Lisbonų dukteris...

Regis, filmas ne toks ir senas, bet keli jame vaidinę jauni aktoriai jau spėjo padaryti įspūdingą karjerą. Tai ir Kirsten Dunst (Liuks), ir Joshas Hartnettas (Tripas), ir Giovanni Ribisi (Pasakotojas). Pastarasis man labiausiai įsiminė pagal paskutinį Krzysztofo Kieslowskio ir Krzysztofo Piesiewicziaus scenarijų sukurtame Tomo Tykwerio filme "Rojus". Jo vaidyba ir išvaizda priminė jaunus paties Kieslowskio ankstyvųjų filmų herojus.

"TV Polonia" šią vasarą, trečiadieniais, rodo brandžiausius "moralinio nerimo kino" filmus. Juos žiūrėdamas suvokiu, kad "TV Polonia" studijoje pristatant "Be narkozės" Andrzejui Wajdai apie anuos laikus išspūdusi frazė: "Tais laikais buvo daugiau inteligentų" yra daug talpesnė ir liūdnesnė, nei galėtum pamanyti.

Dar vienas filmas apie paauglystę ir pirmuosius erotinius nuotykius - Vakaruose kurtas gruzinės Nanos Džordžadzės "27 pavogti bučiniai" (LNK, 20 d. 20.30) - nukelia į tą patį 8-ąjį dešimtmetį , tik kažkur Sovietų Sąjungoje, matyt, Gruzijoje. Bundantis filmo herojės seksualumas sujaukia nusistovėjusį mažo keisto miestelio gyvenimą. Tas keistumas, kurio grūdai sudygo auksiniais gruzinų poetinio kino metais, Džordžadzės filme taip išvešėjęs, kad primena egzotiką a la "Šimtas metų vienatvės". Kiekvienas epizodas prisodrintas hipertrofuotų detalių, komiškų keistuolių ir nostalgijos tam laikui, kai visi (Džordžadzė taip pat) buvome labai jauni, beveik nekalti ir naivūs. Tačiau vertinant filmą griežčiau, akivaizdu, kad jis - tarsi iš įvairių filmų pasiskolintų skiaučių susiūtas apklotas. Režisierė skolinasi net iš savęs ir pasikviečia ankstesnio savo filmo apie prancūzų kulinaro nuotykius Gruzijoje aktorių Pierre`ą Richard`ą.

TV3 (18 d. 20.30) rodo mūsų žemiečio Roberto Zemeckio filmą "Kas pakišo triušį Rodžerį". Šis labai sąmojingas animacinio ir vaidybinio kino derinys dar visai neseniai (1988-aisiais) padėjo pagrindus naujam šių dienų kino stiliui, kurio apoteozę matome ir "Žiedų valdove", ir "Matricoje".

Tiksliau, Zemeckis, man regis, padėjo žiūrovui pasijusti tarsi savo namuose totalaus dirbtinumo, kurį sukuria įvairūs specialieji efektai, stichijoje. Visos naujovės buvo pateiktos su nostalgišku retro padažu, mat filmo veiksmas nukelia į 5-ojo dešimtmečio Holivudą, o Zemeckis skrupulingai atkuria to laiko kino stilių, žvaigždžių manieras ir išvaizdą, net charakterius. Sinefilui ar kokiam nors Raymondo Chandlerio gerbėjui Zemeckis suteikia neapsakomų atpažinimo malonumų.

Dar vienas hommage senajam kinui, konkrečiai Johno Fordo vesternams, yra Fredo Shepisi 1982 m. filmas "Barbarosa" (TV4, 21d. 14.20).

Filme "Kas pakišo triušį Rodžerį" mafija ir kinas - neatskiriami. Koks būtų kinas be gangsterių istorijų? Viena tokių pasakojama Peterio Markle`io 1997 m. filme "Paskutinės Frenkio Musės dienos" (LKN, 21d. 19.10). Filmo herojus yra Frenkis (Dennis Hopper), kuris dirba antrarūšiam mafijozui (Michael Madsen) ir svajoja pakilti mafijos karjeros laiptais. Jis taip pat svajoja apie scenaristo karjerą. Todėl jo susitikimas su pornografinių filmų režisieriumi Džo (Kiefer Sutherland), matyt, nulemtas iš aukščiau. Frenkis įsimyli Džo žvaigždę narkomanę (Daryl Hannah) ir tikisi ją ištraukti iš pragaro.

Tai, kad filmas apie mafiją, pornografiją, narkotikus, prostituciją rodomas "nekaltu" laiku, kai kiti kanalai rodo animacinius filmus vaikams ar telenoveles, matyt, turi liudyti, kad mūsų šalyje tabu nėra. Gausiai visų televizijų "tiražuojami" šustauskai ir murzos gali būti ramūs.

Jūsų - Jonas Ūbis