Kinas

Filmai, kurių nebuvo

Iš kino istorijos

iliustracija
"Aš, Klaudijus"

Kino istorijoje ne tiek jau ir daug pradėtų, bet neužbaigtų filmų. Tačiau iki šiol dažnai prisieina spėlioti, kodėl taip atsitiko, nes mirę filmai menkai dokumentuoti. Be abejo, taip yra ir todėl, kad depresijas ir kitokias su filmu susijusias katastrofas režisieriai greičiau yra linkę pamiršti. Tokių filmų nėra daug dar ir todėl, kad visais būdais stengiamasi juos užbaigti. Nepaisant siaubingai viršytų biudžetų buvo užbaigti net Josepho Mankiewicziaus "Kleopatra" ir Terry Gilliamo "Baronas Miunhauzenas".

Tačiau su "Don Kichotu" Gilliamui nepasisekė. Filmas taip ir liko nebaigtas, o jo vargai įamžinti dokumentiniame filme. "Don Kichotui" niekada nesisekė. Nors Cervanteso romanas buvo ekranizuotas ne kartą (Pabsto 1933-aisiais, Grigorijaus Kozincevo - 1957-aisiais, Arturo Hillerio - 1972-aisiais), tačiau yra antra tiek režisierių, kuriems to nepavyko padaryti. Orsonas Wellesas niekad neužbaigė savo 1955 m. pradėto filmuoti "Don Kichoto". Aktorius Francisco Rieguera, Welleso filme vaidinęs Don Kichotą, mirė 1969 m. Wellesas tęsė filmavimą iki pat 1975-ųjų, bet filmas taip ir liko nebaigtas. Keturiasdešimt penkios sumontuotos minutės buvo parodytos prancūzų Sinematekoje 1986 metais.

Tarp žlugusių Welleso projektų - ir "It`s All True", filmuotas Brazilijoje. Tačiau dėl karo ir kitų pradėtų filmų filmas taip pat liko nebaigtas, nes jis ėmė nebepatikti Brazilijos valdžiai ir studijos "RKO" vadovams. Wellesas bandė jį baigti už nuosavus pinigus, bet jam nepavyko. Filmą apie tai, kaip Wellesas filmavo Brazilijoje, sukūrė jo prodiuseris Richardas Wilsonas.

Vienas garsiausių neįvykusių filmų - Sergejaus Eizenšteino "Que viva Mexico!" Režisierius buvo priverstas grįžti atgal į Sovietų Sąjungą taip ir nepamatęs to, ką nufilmavo. Holivude iš jo medžiagos buvo sumontuotas visai kitas filmas. Tačiau kai beveik po penkiasdešimties metų medžiaga atsidūrė Eizenšteino tėvynėje, jo sumanymo atgaivinti nebepavyko, nors filmo versiją kūrė režisieriaus asistentu Meksikoje buvęs Grigorijus Aleksandrovas. Prieš kelerius metus savąją "Que viva Mexico!" versiją sukūrė žymus kinotyrininkas ir režisierius Olegas Kovalovas.

Didžioji dauguma nebaigtų filmų nepasirodė ekranuose dėl pinigų stokos. Dažniausiai tai didžiuliai, brangūs projektai, kuriuose dalyvauja žvaigždės. Kuo filmas ambicingesnis, tuo jis brangesnis. Kuo jis brangesnis, tuo labiau turi rizikuoti prodiuseris.

Būtent dėl pinigų stokos 1961 m. nutrūko "Fanfano Tulpės" autoriaus Christiano-Jacque`o "Marco Polo", kurtas tuometinėje Jugoslavijoje. Keista, nes pagrindinį vaidmenį filme kūrė Alainas Delonas, kurio vardas afišoje tais laikais visada garantuodavo finansinę sėkmę. Dar keistesni yra Roberto Enrico ("Senas šautuvas") 1976 m. pradėto kurti filmo "Įsimylėti iš pirmo žvilgsnio" ("Coup de foudre") istorija. Filmo prodiuseris šiai romantiškai didelio biudžeto kostiuminei meilės istorijai rado koprodiuserių iš Italijos ir Amerikos. Pagrindinius vaidmenis kūrė ryškiausios to laikotarpio prancūzų žvaigždės Philippe`as Noiret ir Catherine Deneuve. Tačiau po savaitės filmavimo dėl nepaaiškinamų finansinių priežasčių prodiuseris nutraukė filmavimą. Enrico, Deneuve ir Noiret kreipėsi į visus, kas galėtų investuoti į filmą, ir net iki minimumo sumažino savo honorarus, tačiau niekas neatsiliepė.

Kartais ne pinigai ir ne profesijos klausimai, o grynai asmeninio pobūdžio dalykai tampa nebaigto filmo priežastimi. Kai 1926 m. Charley Chaplinas pasisiūlė Josephui von Sternbergui prodiusuoti filmą "The Sea Gull", jis tai darė ne dėl meninių sumetimų, o tiesiog norėdamas padėti savo buvusiai draugei Ednai Purviance, kurios karjera buvo ties žlugimo riba. Tačiau atėjęs pasižiūrėti pirmojo filmo varianto Chaplinas pamatė, kad von Sternbergas nufilmavo kitą aktorę. Chaplinas pasiuto, liepė konfiskuoti negatyvus ir juos sudeginti.

Von Sternbergui teko patirti ir kitą skaudų išgyvenimą po 11 metų filmuojant "Aš , Klaudijus". Filmavimas vyko sunkiai, režisierius ištisas dienas leido aikštelėje statydamas šviesas, aktoriui Charlesui Laughtonui niekaip nepavyko "įeiti į vaidmenį", jis kasdien reikalavo keisti dekoracijas. Todėl filmavimas smarkiai vėlavo, ir kai sunkiai susirgo vienas iš aktorių, prodiuseris sumaniai pasinaudojo proga viską baigti. Retas sumontuotas filmo scenas galima pamatyti "BBC" dokumentiniame filme "The Epic That Never Was". Jos liudija apie negimusį šedevrą.

Iš George Cukoro "Something`s Got to Give" šedevro niekas nelaukė. Tai turėjo būti tiesiog žavi romantinė komedija, skirta Marilyn Monroe gerbėjams. Tačiau visa kaltė tenka aktorei: ji per dvi filmavimo savaites aikštelėje pasirodė tik vieną kartą ir dar sukėlė skandalą. Studija paskelbė, kad pakeis aktorę. M.M. nusižudė po kelių dienų.

Niekas nežino, kodėl ekranuose nepasirodė 1971 m. kurtas Jerry Lewiso filmas "The Day The Clown Cried". Filmo veiksmas rutuliojosi Antrojo Pasaulinio karo metais: klouną sugauna vokiečiai ir jis linksmina vaikus koncentracijos stovykloje. Sakoma, kad Lewisas nufilmavo viską, bet niekad nebaigė filmo montuoti, nes prodiuserių akyse nepamatė nė krislelio entuziazmo. Orsonas Wellesas yra kartą pasakęs: "Baigtas filmas - miręs filmas". Kaip yra iš tikrųjų, matyt, žino tik patys autoriai.

Parengė Ž. P.