Kad liežuvis kuolu neatsistotų

Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyrius parengė ir jau išleido "Kalbos patarimų informacinio biuletenio" 14-ąjį sąsiuvinį. Jis apima 2001 m. antrojo pusmečio periodinės spaudos ir specialiųjų kalbos kultūros leidinių kalbos publikacijų duomenis.

Kaip ir ankstesni sąsiuviniai, šis taip pat sudarytas iš dviejų dalių: išplėstinės bibliografijos ir kalbos reiškinių rodyklės. Iš pastarosios matyti, kad rašantiesiems labiausiai rūpi kompiuterijos, ekonomikos, sporto, medicinos kalba. Straipsniuose taisomos netaisyklingai vartojamų žodžių reikšmės, teikiami lietuviški svetimybių pakaitai, nagrinėjami frazeologiniai žodžių junginiai, aptariami tarties bei kirčiavimo dalykai ir pan.

O dabar trumpai apie dabartinę mūsų kalbą.

Nors diena jau per gaidžio žingsnį pailgėjo ir pavasario vėjai beldžiasi į duris, bet už langų dar daug sniego, tad puikiausiai galime pasidžiaugti žiemos teikiamais malonumais ir patys, o ne tik žiūrėti televizijos laidas apie žiemos sportą. Beje, sporto komentatoriai dažnai pažeria ne visiems suprantamų žodžių: skibobas, bobslėjus... O kaip lietuviškai? Nežinome, nenorime, o gal nereikia lietuviškų atitikmenų? Vaikai mėgsta čiuožinėti nuo kalniukų, pasileidžia ir lekia kaip vėjas, tik ant ko sėdėdami jie čiuožia? Rogutės ne visada tinka, mielai sėda ant kartono, faneros gabalų, plastmasės lakštų... O kartais parduotuvėse nusiperka - šliuožynes, gražu, lietuviška...?

Keista, bet dažnai painiojami žodžiai rungtynės, varžybos, mačas; rungtynės ne laimimos ar pralaimimos, bet kažkodėl išlošiamos arba pralošiamos; kažkokiu būdu sugebame kontroliuoti kamuolį arba gintis aikšte...

Sportas - dalykas rimtas, sveikata - dar rimtesnis, tik gaila, kad vis dar kalbame apie padidintą kraujospūdį, apsunkintą kvėpavimą, vartojame raminančius vaistus, priešuždegiminius preparatus, priešgrybelinius tepalus, kad vis dar stebimi šalutiniai reiškiniai, pakenkiama oda, vaistai veikia į medžiagų apykaitą, kraujagyslės siaurėja aterosklerozės poveikyje, tad nenuostabu, kad sulaukiame net ir pašalinio vaistų veikimo... Gal tikrai kitaip jau nebemokame...? O gal ir taip visai gerai...?

Pasiklausę kalbų apie kompiuterijos, ekonomikos terminus, toliau galime stebėtis: nesugebame atskirti resursų nuo rezervų, neišsiverčiame be lizingo ir kliringo, be atačmento ir houmpeidžo, žinias tik akumuliuojame, laidas moderuojame...

Net savų lietuviškų žodžių nemokame atskirti: vietoj išimtinis sakome išimtinas, vietoj išskirtinis - išskirtinas ir t.t. Daug kas pas mus pastovu: ir būdas pastovus,ir pažiūros pastovios, ir darbas pastovus, ir klausytojai pastovūs; manyti arba turėti savo nuomonę - nebemadinga, užtenka viską skaityti; nepaliaujame džiaugtis ypatingai mažomis kainomis, matomai būsimais gražiais orais; taigi, matyt, kad dar ilgai turėsime dėl daug ko stebėtis...

Norėdami parodyti savo "šmaikštumą" kabiname makaronus, liekame ant ledo, pataikome į dešimtuką ir ... atiduodame galus.

Gal jau ir pakaktų prastos kalbos pavyzdžių, betgi ir vėl - taip dažnai nelogiškai vartojamas žodis pakankamai, kad jau darosi liūdna išgirdus mūsų kalbas, jog uždirbame pakankamai mažai, gyvenimas yra pakankamai sunkus, gal todėl ir pakankamai daug žudosi žmonių...

Visi šie pavyzdžiai surinkti ne tik iš kasdienės mūsų kalbos, bet ir iš oficialiosios, taip pat raštų kalbos. Tikrai derėtų susimąstyti ir ne vienam pavartyti žodynus, žinynus bei "Kalbos patarimų informacinius biuletenius". Biuletenių ir kitų Instituto leidinių galima įsigyti pačiame Lietuvių kalbos institute, P. Vileišio g. 5.

Janina Vileikienė